Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų, organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų darymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnis nurodo:
1. Juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintose Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse nurodyta, kokie simboliniai pavadinimai gali būti vartojami, o kokie negali.
Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai, pvz.: „Kaitra“, „Kometa“, „Trys riešutėliai“, „Sedula“. Galimi ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, pvz.: „Alaušė“, „Aukštuva“, „Eksma“, „Sekoma“, „Ganto statyba“.
Būtina įsidėmėti, kad simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) arba nenorminės darybos būdu:
1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Bravoras“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“, „Cementonkė“.
2. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Grigen“, „Intaks“, „Kage“, „Mansel“, „Teko“. Tačiau šiuos žodžius gramatiškai įforminus, jie taptų panašūs į lietuvių kalbos žodžius ir tokius simbolinius pavadinimus būtų galima vartoti, pvz.: „Grigenas“, „Grigena“, „Grigenė“, „Kagė“, „Tekas“, „Teka“.
3. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Bilijardo oazė“, „Varijantas“, „ATiLa“, „MeBeTa“, „VuDva“ (turi būti: „Biliardo oazė“, „Variantas“, „Atila“, „Mebeta“, „Vudva“).
4. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio žodžio, pvz.: „Televizorių taisykla“, „Draudimas“, „Maisto prekės“, „Šeimos medicinos centras“ (turi būti Televizorių taisykla, Draudimas, Maisto prekės, Šeimos medicinos centras).
5. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Žemūktechnika“.
