Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos Civilinės metrikacijos skyriuje. Į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose įtraukiamos santuokos, sudarytos šiose valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos, Septintosios dienos adventistų Bažnyčios, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos, Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios. Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Civilinės metrikacijos įstaiga, pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą įtraukti į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios santuokos įtraukimo į apskaitą dienos sutuoktiniams išsiunčia pranešimą, apie santuokos įtraukimą į apskaitą.
Paslauga teikiama asmenims, norintiems anuliuoti, atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės aktų įrašus.
Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva, teismo sprendimu arba asmens prašymu.
Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) šiais atvejais:
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus atkuria:
Civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą.
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo:
Suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.
Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.
Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai:
Kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis įrašytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas.
Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo.
Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš užsienio valstybių gaunami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Jei civilinės būklės akto įrašas prarastas, jį keisti, taisyti, papildyti galima tik po to, kai jis šių taisyklių nustatyta tvarka atkuriamas.
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu.
Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.
Dėl paslaugų suteikimo galima kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą taip pat galima užsisakyti elektroniniu būdu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą MGVDIS.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas 3 priedas
Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties įrašus liudijančius išrašus. Taip pat išduodami išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų (gimimo, santuokos ir mirties) įvairiomis kalbomis (formos A, B, C) pagal Vienos Konvenciją. Šie išrašai Konvencijos dalyvių valstybių priimami be legalizavimo ir vertimo.
Civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai, išskyrus gimimo ir mirties, išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas.
Gimimo įrašą liudijantis išrašas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams. Globojamų asmenų gimimo įrašą liudijantys išrašai išduodami jų atstovams pagal įstatymą.
Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams pagal įstatymą ir testamentą.
Prašymas Civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas asmeniškai arba per atstovą. Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau – GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.
Į GVNA apskaitą gali būti įtraukiami:
Į GVNA apskaitą asmuo įtraukiamas toje savivaldybėje, kurios deklaravimo įstaigai pateikė prašymą.
Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą asmenys įtraukiami jiems tiesiogiai atvykus į seniūniją. Seniūnija gali tikrinti pateiktų duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.
Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu asmuo, dėl objektyvių priežasčių neturintis galimybių fiziškai atvykti į deklaravimo įstaigą, užpildytą ir pasirašytą nustatytos formos arba laisvos formos prašymą įtraukti į GVNA apskaitą deklaravimo įstaigai gali pateikti paštu, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Klausimą dėl prašymo įtraukti į GVNA apskaitą priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.
Civilinės metrikacijos įstaiga įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, kuriuo pakeičiami šie duomenys gimimo įraše apie vaiką ir jo tėvus:
Civilinės metrikacijos įstaigos įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, priimtus po 2017 m. sausio 1 d., gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Įvaikinimas registruojamas toje civilinės metrikacijos įstaigoje, kurioje buvo įregistruotas vaiko gimimas.
Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas sprendimą įvaikinti priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Jei vaiko tėvai pateikia užsienio valstybėje sudarytus įvaikinimą patvirtinančius dokumentus, įvaikinimas registruojamas remiantis dokumentais, tėvų ar vieno iš jų prašymu ir pateiktais tėvų asmens tapatybės dokumentais, jei duomenų apie tėvus nėra Gyventojų registre. Užsienio teismų sprendimai turi būti pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Dėl užsienio valstybėje sudaryto įvaikinimo registravimo, įtėviai ar jų atstovas kreipiasi tiesiogiai į Civilinės metrikacijos įstaigą.
Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu.
Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.
Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą. Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVDIS bei bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pažyma išduodama patalpos savininkui, norinčiam gauti pažymą su informacija apie jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Jeigu patalpos savininkai yra keli, tai prašymą užtenka pateikti vienam iš patalpos savininkų.
Prašymas teikiamas raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje asmuo yra gyvenamoji patalpa, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį), elektroniniais ryšiais seniūnijos specialisto, įgalioto rengti tokias pažymas, elektroninio pašto adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją arba per e. pristatymo informacinę sistemą, arba elektroniniu būdu – elektroninės valdžios vartai (e-paslaugos).
Parengta pažyma arba raštas su atsisakymu išduoti pažymą išduodama asmeniui tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt.
Dėmesio! Elektroniniu būdu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu (t. y. naudojantis asmens tapatybės kortele arba mobiliuoju parašų arba specialia USB laikmena ir pan.).
Paslauga teikiama asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.13-3.16 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.
Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.
Pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, išduodamos:
Prašymą civilinės metrikacijos įstaigai galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Paslaugos gavėjas apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme nurodytu būdu.
Santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasis teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.
Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė, ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jei teismas nutraukdamas santuoką šio klausimo neišsprendė, buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo įrašo skiltyje „Pavardė po ištuokos“ įrašomos jų santuokos metu turėtos pavardės.
Jei teismo sprendimas priimtas iki 2016 m. gruodžio 31 d., kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir informaciją apie sumokėtą mokestį, nurodytą teismo sprendime.
Tokiu atveju, šių nutrauktų santuokų data yra santuokos nutraukimo įrašo sudarymo datą. Prašymą, norint gauti santuokos nutraukimo įrašą liudijantį išrašą, galima pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai, per atstovą arba konsulinę įstaigą, per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacine sistema MGVDIS.
Santuoka registruojama pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje, o užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti konsulinės įstaigos. Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos ar konsulinei įstaigai asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką.
Santuokos registravimo vieta ir laikas paskiriamas susitarus su norinčiais tuoktis asmenimis jiems atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip trijų mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą) ir pateikus svarbią priežastį patvirtinantį dokumentą, santuoka gali būti registruojama nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Santuoka registruojama, jeigu ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti Civilinės metrikacijos įstaigai ir susitarti dėl kitos santuokos registravimo datos.
Prašymas įregistruoti santuoką teikiamas asmeniškai atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, registruotu paštu arba per kurjerį, elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu, per Registrų centro savitarnos sistemą https://www.registrucentras.lt/savitarna/). Kai prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas registruotu paštu per kurjerį ar elektroninio ryšio priemonėmis iki santuokos registravimo civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti prašymo įregistruoti santuoką ir prie šio prašymo pridėtų dokumentų originalai arba jų kopijos patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą ir nuginčijimą registruoja savo iniciatyva (klientui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo.
Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė (ir tautybė), jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai vaiko gimimo įraše keičiami duomenys apie vaiko tėvus.
Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).
Jeigu klientas pageidauja, Civilinės metrikacijos įstaigoje jis gali gauti gimimo įrašą liudijantį išrašą ir civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą liudijantį išrašą (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.
Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga iš notaro gauna informaciją, kad vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar vaiko motina arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, arba iš vaiko motinos ar vyro, laikančio save vaiko tėvu, gauna prašymą atšaukti civilinės metrikacijos įstaigai paduotą prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ar prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, neregistruojama.
Civilinės metrikacijos įstaigoje gavus pareiškimą registruoti vaiko gimimą ir vaiko gimimo pažymėjimą, tėvystės pripažinimas registruojamas kartu su vaiko gimimu, sudarant gimimo įrašą.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, gimimo įraše paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei notaro ar teismo patvirtintame pareiškime dėl tėvystės pripažinimo, notaro patvirtintame pareiškime dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą nenurodyta kitaip.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus.
Vyras, laikantis save tėvu, kartu su vaiko motina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kuriame vyras, laikantis save tėvu, pripažįsta tėvystę, o vaiko motina sutinka su tėvystės pripažinimu, civilinės metrikacijos įstaigai gali paduoti tiesiogiai arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt.
Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei jie tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu.
Tėvystę pripažįstančio nepilnamečio asmens tėvai, globėjai ar rūpintojai rašytinius sutikimus civilinės metrikacijos įstaigai gali pateikti atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą. Kai šie asmenys neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia pareiškėjai, rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti notaro arba rašytiniuose sutikimuose parašo tikrumas turi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Jei vaikui yra suėję dešimt metų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo, taip pat dėl pavardės pakeitimo ir (ar) duomenų apie jo tautybę pakeitimo, išbraukimo ar jo gimimo įrašo tokiais duomenimis papildymo, jeigu prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą prašoma pakeisti vaiko pavardę ir (ar) pakeisti, ištaisyti duomenis apie tautybę ar jais papildyti vaiko gimimo įrašą. Vaiko rašytinis sutikimas civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas tik vaikui atvykus į šią įstaigą.
Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jų vaiko gimimas yra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienio valstybėje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą. Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.
Vardas ir (ar) pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi su tokiomis pat raidėmis su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Taip pat gali būti nurašomi ir papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas): „ - “, „ ’ “, „( )“, „ . “.
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę, dokumento šaltinyje įrašytus nelietuviškais rašmenimis, rašyti lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę.
Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybės institucijoje įregistravę santuoką arba santuokos nutraukimą, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienio valstybėje įregistruotos arba nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą sudarant santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs – atkurtą santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą.
Prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą arba nutrauktą santuoką pateikiamas registruotu paštu, per kurjerį, asmeniui atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, per konsulinę įstaigą ar įgaliotą asmenį.
Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje (MGVDIS).
Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo arba nutraukimo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą arba nutraukimą. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarka. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data, įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką – užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą patvirtinančiame dokumente nurodyta data.
Jei Lietuvos Respublikos Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).
Mirtis įtraukiama į apskaitą sudarant mirties įrašą.
Asmeniui pageidaujant, išduodamas mirties įrašą liudijantis išrašas (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Paslauga teikiama, norint asmeniui pakeisti vardą ir (ar) pavardę. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė turi atitrikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Keisti vardą ir pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai, kuriems Lietuvoje yra sudaryti civilinės būklės aktų įrašai. Vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir (ar) pavardė gali būti pakeisti tik Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jam įrašytuose civilinės būklės akto įrašuose. Asmeniui pageidaujant gali būti išduotas civilinės būklės akto įrašo papildymą ar pakeitimą liudijantis išrašas. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą, atvykus į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Registrų centro savitarnos sistema. Asmeniui išduodamas dokumentas tiesiogiai atvykus į Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Galite, jei sodo namelis įregistruotas ir turi suteiktą adresą.
Paslauga teikiama tik atvykus į seniūniją.
Dokumentai gali būti naikinami tik pasibaigus nustatytam saugojimo terminui ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Savavališkas dokumentus naikinimas draudžiamas.
Prašymas įregistruoti santuoką yra pateikiamas asmeniškai civilinės metrikacijos įstaigai. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama.
Abu norintys susituokti asmenys gali pateikti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui nustatytos formos prašymą elektroninio ryšio priemonėmis: el. paštu [email protected] arba prisijungus prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos.
Kitu atveju prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių arba pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį.
Negalima.
Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.
Taip, galima.
Asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turi teisę pateikti prašymą įregistruoti santuoką bet kurioje pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Prašymą įregistruoti santuoką, galima pateikti, tik tos savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigoje, kurioje ketinama registruoti santuoką.
Santuokos data nėra rezervuojama. Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką, būtina nurodyti pageidaujamą santuokos įregistravimo datą. Santuokų registracijos datos skelbiamos VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje.
Negalima.
Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai, sudaryti iki minėtos datos, yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, Mindaugo g. 8, Vilnius.
Negalima.
Asmenys turi negyventi Jums priklausančioje nuosavybėje.
Negalima.
Sutuoktinio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų negalima panaikinti. Tai galima atlikti įsigaliojus teismo sprendimui dėl ištuokos.
Negalima.
Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vietą deklaruojama kartu su vienu iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų).
Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą.
Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.
Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-jos) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas – geriausiems vaiko interesams.
Deklaruojant gyvenamąją vietą nauju adresu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys senuoju adresu panaikinami automatiškai.
Negalima.
Prašymas gali būti pateikiamas tik asmeniškai (tiesiogiai) vaiko tėvams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, arba prisijungus prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos.
Mirusio asmens deklaravimo duomenų naikinti nereikia, nes kai užregistruojama mirtis, automatiškai panaikinami asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys.
Ne. Duomenis apie save galite pasitikrinti prisijungę Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje arba turite kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių.
Nereikia. Vertimus tvirtina vertėjų biuras.
Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena arba pildyti deklaraciją elektroniniu būdu.
Gyvenamąją vietą elektroniniu būdu gali deklaruoti asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale „Elektroniniai valdžios vartai“ ar valstybės įmonės Registrų centro savitarnoje.
Nepasikeitus Jūsų gyvenamosios vietos aplinkybėms (neįsigijus būsto, nesudarius nuomos ar panaudos sutarties ar būsto savininkui nedavus sutikimo Jums deklaruoti gyvenamąją vietą), Jūs galite, būti įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą terminuotam laikotarpiui, t.y. iki vienerių metų.
Deklaruoti gyvenamąją vietą asmenys turi per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką.
Nebus.
Tai galima padaryti el. būdu: Elektroniniai valdžios vartai bei per Valstybės įmonės Registrų centro svetainę. Arba, atvykti į seniūniją gyventojų priėmimo laiku.
Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.
Užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.
Reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo.
Perėmus pateiktame prašyme nurodytus dokumentus ir įvertinus likvidatoriaus pateiktą informaciją (jei tokia informacija turėjo būti pateikta ir jei likvidatorius perduotinų dokumentų neturi) likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, išduodama pažyma, patvirtinanti, kad dokumentai perduoti toliau saugoti.
Jei saugotinų dokumentų likviduojamas juridinis asmuo neturi, išduodama pažyma, patvirtinanti, kad perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra.
Atsisakoma legalizavimo ir tvirtinimo pažyma Apostille, kai minėti viešieji dokumentai išduoti Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).
Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose išduoti įgaliojimai ir sutikimai nėra vieši dokumentai, todėl turi būti patvirtinti pažyma Apostille (arba legalizuoti) ir išversti į lietuvių kalbą.
Europos Sąjungos valstybės narės.
Taip pat pažymos Apostille nereikalaujama ant dokumentų gautų iš Ukrainos, Moldovos Respublikos.
Jungtinėje Karalystėje išduotas vardo, pavardės pakeitimo dokumentas Deed poll, Jungtinėje Karalystėje sudarytas įgaliojimas, sutikimas nėra vieši dokumentai ir turi būti patvirtinti Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.
Atsisakoma dokumentų vertimo, jeigu kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu pateikiama daugiakalbė standartinė forma (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191). Daugiakalbė standartinė forma nėra atskiras dokumentas, ji galioja tik su pateikiamu viešuoju dokumentu.
Reglamentas netaikomas trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams bei trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų kopijoms, nors tas kopijas yra patvirtinusi ES valdžios institucija.
Išrašai iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, išduoti pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis, nėra legalizuojami ar tvirtinami pažyma Apostille ir neverčiami į lietuvių kalbą (užsienio kalbą).
Konvencija dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.
Prašymas Savivaldybės administracijai teikiamas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia pranešimą apie likviduojamo juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir fondais (likvidavimo atveju) arba įsiteisėjus teismo sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos (bankroto atveju) ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka.
Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“.
Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvų nurodytu el. paštu.
Pažymos, patvirtinančios šeimos sudėtį išduodamos asmeniui tiesiogiai atvykus į seniūniją, kurios priskirtoje teritorijoje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba, pateikus prašymą el. būdu.
Asmeniui atvykus į seniūniją, pildomas nustatytos formos prašymas, išduoti pažymą. Pažyma išduodama, prašančiojo asmens vardu.
Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba abu kartu turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, arba tėvystės pripažinimo prašymą gali užpildyti prisijungęs prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos.
Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.
Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.
Saugojimo terminai sustatyti teisės aktuose.
Dažniausiai:
Įmonės vadovas, likvidatorius ar bankroto administratorius turi pateikti:
Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.
Jeigu vaikas yra jaunesnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo abu tėvai gali pateikti prisijungę prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo galima pateikti tik atvykus į civilinės metrikacijos skyrių.
Prašymas civilinės metrikacijos įstaigai gali būti teikiamas ir tėvystės pripažinimas registruojamas tik tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri buvo nesusituokusi su vaiko tėvu, arba jeigu vaikas gimė praėjus daugiau kaip 300 dienų nuo vaiko motinos ir buvusio sutuoktinio gyvenimo skyriumi pradžios, po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo arba po vyro mirties. Taip pat, kai vaiko gimimo įraše nėra įrašytų duomenų apie tėvą.
Prašymą galima pateikti prisijungus prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos, taip pat atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.
Kitais atvejais dėl tėvystės pripažinimo vaiko tėvai turi kreiptis į notarą arba į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Prašymas pildomas atvykus į seniūniją, kai pareiškėjas dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas, seniūnas iškviečiamas į pareiškėjo gyvenamąją vietą.
Kai ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, pateikiamas jo valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių, Dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), išverstas į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Taip pat pateikiamas užsienio valstybės piliečio ištuokos liudijimas (ar jį atitinkantis dokumentas), jei asmuo anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu ketinantis susituokti asmuo yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registrą. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išversti į lietuvių kalbą.
Kai ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, pateikiamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas.
Kai ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, ceremonijoje privalo dalyvauti vertėjas, turintis asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis, saugojimui turi būti perduoti visi likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės aktuose, nėra pasibaigęs. Privalomi dokumentų saugojimo terminai yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintoje Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklėje (iki 2024 m. spalio 1 d. – Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje), taip pat kitų įstaigų ir (ar) institucijų patvirtintose dokumentų saugojimo terminų rodyklėse, kuriose nustatyti jų prižiūrimose veiklos srityse susidarančių dokumentų saugojimo terminai.
Pvz.: likviduojant juridinį asmenį – į Kretingos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, perduodami:
Prašymus galima pateikti:
Išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas.
Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.
Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.
Papildomai kreiptis nereikia. Civilinės metrikacijos įstaiga, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, sudarytą santuoką įtraukia į apskaitą savo iniciatyva pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą apie minėtos santuokos įregistravimą.
Sutuoktiniai gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimo.
Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.
Asmenys gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.
Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Dėl įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo reikia kreiptis į teismą.
Civilinės metrikacijos skyrius įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, santuokos nutraukimą registruoja savo iniciatyva (pareiškėjui kreiptis nereikia), remdamasis gautu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą galite išsiimti atvykę į seniūniją. Su savimi turėkite asmens dokumentą.
Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat, galite užsisakyti el. būdu: Elektroniniai valdžios vartai bei Valstybės įmonės Registrų centro svetainę.
Likviduojant įmonę, pirmiausia būtina įvertinti, kokie dokumentai yra sudaryti įmonės veiklos metu, nustatyti jų saugojimo terminus ir atrinkti dokumentu, kuriuos privaloma perduoti tolimesniam saugojimui. Rekomenduojama susipažinti su galiojančiais dokumentų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktais ir, esant poreikiui, kreiptis konsultacijos į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių. Konsultacijos dėl likviduojamų juridinių asmenų (Savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių, privačių juridinių asmenų, nevalstybinių organizacijų), kurių buveinė buvo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, veiklos dokumentų perdavimo į archyvą, iš anksto suderintu laiku, teikiamos darbo dienomis nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 17.00 val., adresu: J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretingoje.
Sutvarkyti archyviniai dokumentai priimami iš anksto suderinus laiką, adresu: J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretingoje.
Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu: +370 445 51874.
Savivaldybės darbo laikas

