Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuojantys Koordinavimo reglamentai apima visas pagrindines socialinės apsaugos sritis. Lietuva nuo 2019-07-31 prisijungė prie elektroninės socialinės apsaugos informacijos mainų sistemos (toliau – EESSI sistema), kuri skirta valstybių narių kompetentingų įstaigų specialistams, skiriantiems socialinės apsaugos išmokas pagal koordinavimo reglamentus, keistis reikiama informacija.
Lietuvos Respublikos piliečiams, legaliai pradėjus dirbti ES ar EEE valstybėse, taikoma tos šalies, kurioje dirba, socialinės apsaugos sistema, t. y. asmuo toje šalyje turi teisę gauti socialines išmokas taip pat ir išmokas vaikams bei išmokas mirties atveju. Dėl šių išmokų skyrimo ir mokėjimo asmuo turi kreiptis į tos šalies kompetentingą įstaigą bei informuoti Socialinės paramos skyrių. Informacija keičiamasi, kad išmokos būtų mokamos pirmumo teisę turinčioje valstybėje taip išvengiant dvigubo išmokų mokėjimo.
Asmuo kreipiasi į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie šeimai išmokėtas išmokas vaikui ar šeimos nario mirties atveju išmokėtas išmokas.
Žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta medžiojamų gyvūnų žala, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo pateikti arba išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Seniūno sukviesta komisija vietoje nustato pažeistą plotą, įvertina pažeidimo procentą, suraš0 patikrinimo aktą.
1. Parama būstui įsigyti teikiama:
2. Parama būstui išsinuomoti teikiama:
3. Asmenys ir šeimos, atitinkantys daugiau kaip vienos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos reikalavimus, vienu metu gali naudotis tik viena iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų paramos formų.
Paslauga teikiama asmenims, norintiems gauti valstybės paramą būstui įsigyti.
Paslauga apima pažymos apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti išdavimą.
Teisę į valstybės paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Teikiamų subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai nustatyti Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje.
Pateikus prašymą, išmokų gavėjams išduodama pažyma apie išmokėtas išmokas prašomu laikotarpiu, kurios yra pristatomos įvairioms institucijoms, organizacijoms.
Išduodamos pažymos:
Atsiimant pažymas būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba atstovavimą liudijantį dokumentą.
Paslauga teikiama interesantams norintiems gauti kompensaciją už apdraustus ūkinius gyvūnus.
Vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės mero rezervo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-328 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero rezervo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), Mero rezervo lėšos skiriamos fiziniams arba juridiniams asmenims ir gali būti naudojamos:
Mero rezervo dydis turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų Savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų mero rezervo dydį kasmet nustato Savivaldybės taryba, tvirtindama arba tikslindama atitinkamų metų Savivaldybės biudžetą.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Prašymą asmuo turi pateikti iki jam sukanka 25 metai. Vienkartinė išmoka įsikurti yra 75 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Vienkartinė išmoka įsikurti turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.
Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota:
Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 2 BSI dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.
Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama ir nemokama, jeigu:
Asmuo dėl vienkartinės išmokos įsikurti turi teisę kreiptis, iki jam sukaks 25 metai.
Atsakymas apie priimtus sprendimus dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo pateikiamas pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.
Prašymo pateikimas:
Prašymo nagrinėjimas:
Atsakymo pateikimas: