Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu.
Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.
Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą. Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVDIS bei bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Civilinė metrikacija
Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos Civilinės metrikacijos skyriuje. Į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose įtraukiamos santuokos, sudarytos šiose valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos, Septintosios dienos adventistų Bažnyčios, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos, Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios. Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Civilinės metrikacijos įstaiga, pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą įtraukti į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios santuokos įtraukimo į apskaitą dienos sutuoktiniams išsiunčia pranešimą, apie santuokos įtraukimą į apskaitą.
Civilinė metrikacija
Paslauga teikiama asmenims, norintiems anuliuoti, atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės aktų įrašus.
Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva, teismo sprendimu arba asmens prašymu.
Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) šiais atvejais:
- paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašytas antras toks pat įrašas ar buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas, ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas;
- paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties;
- įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo.
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus atkuria:
- asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu;
- civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus iniciatyva, vykdant teismo sprendimą. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkuriami minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu.
Civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą.
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo:
- asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu;
- suinteresuoto asmens prašymu;
- savo iniciatyva (ex officio).
Suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.
Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.
Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai:
- civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta;
- buvo klaidų dokumente, kuriu remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti.
Kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis įrašytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas.
Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo.
Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš užsienio valstybių gaunami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Jei civilinės būklės akto įrašas prarastas, jį keisti, taisyti, papildyti galima tik po to, kai jis šių taisyklių nustatyta tvarka atkuriamas.
Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu.
Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.
Dėl paslaugų suteikimo galima kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą taip pat galima užsisakyti elektroniniu būdu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą MGVDIS.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas 3 priedas
Civilinė metrikacija
Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties įrašus liudijančius išrašus. Taip pat išduodami išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų (gimimo, santuokos ir mirties) įvairiomis kalbomis (formos A, B, C) pagal Vienos Konvenciją. Šie išrašai Konvencijos dalyvių valstybių priimami be legalizavimo ir vertimo.
Civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai, išskyrus gimimo ir mirties, išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas.
Gimimo įrašą liudijantis išrašas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams. Globojamų asmenų gimimo įrašą liudijantys išrašai išduodami jų atstovams pagal įstatymą.
Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams pagal įstatymą ir testamentą.
Prašymas Civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas asmeniškai arba per atstovą. Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Civilinė metrikacija
Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai – nuo jo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.
Išmoka įvaikinus vaiką skiriama ir mokama vienam iš vaiko įtėvių, jeigu nors vienas iš vaiko įtėvių ir vaikas atitinka šias nuostatas – yra Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys:
- Lietuvos Respublikos piliečiai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Išmoka įvaikinus vaiką neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
- vaiko įtėviui (įmotei), kuriam (kuriai) paskirta išmoka įvaikinus vaiką, už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kurios dydis ne mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį;
- kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį įvaikintą vaiką ir laikotarpį pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis ne mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį;
- vaikas yra emancipuotas;
- vaikas yra susituokęs;
- vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės;
- sutuoktinio (sugyventinio) vaiką įvaikina kitas sutuoktinis (sugyventinis).
Prašymo pateikimas:
- Asmuo, norintis gauti išmoką įvaikinus vaiką, prašymą gali pateikti vienu iš šių būdų: Kretingos mieste gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai tiesiogiai atvykę į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vilniaus g. 8, Kretinga, 6 kab.; Kretingos rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai į seniūniją (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą); ar per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt. Prašymai, atsiųsti el. paštu turi būti pasirašyti saugiu el. parašu arba siunčiami registruotu paštu.
Prašymo nagrinėjimas:
- Atsakingas specialistas patikrina asmens tapatybę, ar tinkamai užpildytas prašymas, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir priima sprendimą skirti išmoką įvaikinus vaiką arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja paslaugos gavėją dėl prašymo papildymo ar trūkstamų dokumentų pateikimo, nurodydamas, kad jie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, arba informuoja paslaugos gavėją, kad skirti išmoką įvaikinus vaiką nėra galimybės. Gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas) tikrinami Gyventojų registre.
Atsakymo pateikimas:
- Atsakingas specialistas patikrina asmens tapatybę, ar tinkamai užpildytas prašymas, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir priima sprendimą skirti išmoką įvaikinus vaiką arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja paslaugos gavėją dėl prašymo papildymo ar trūkstamų dokumentų pateikimo, nurodydamas, kad jie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, arba informuoja paslaugos gavėją, kad skirti išmoką įvaikinus vaiką nėra galimybės. Paslaugos gavėjas informuojamas tokiu būdu, kokį jis nurodė prašyme.
Socialinė parama
Civilinės metrikacijos įstaiga įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, kuriuo pakeičiami šie duomenys gimimo įraše apie vaiką ir jo tėvus:
- jei vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, kito vaiko tėvo duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų;
- jeigu vaiką įvaikina vyras ir moteris kartu, įrašomi tėvo ir motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas;
- jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, šie duomenys atitinkamai pakeičiami.
Civilinės metrikacijos įstaigos įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, priimtus po 2017 m. sausio 1 d., gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Įvaikinimas registruojamas toje civilinės metrikacijos įstaigoje, kurioje buvo įregistruotas vaiko gimimas.
Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas sprendimą įvaikinti priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Jei vaiko tėvai pateikia užsienio valstybėje sudarytus įvaikinimą patvirtinančius dokumentus, įvaikinimas registruojamas remiantis dokumentais, tėvų ar vieno iš jų prašymu ir pateiktais tėvų asmens tapatybės dokumentais, jei duomenų apie tėvus nėra Gyventojų registre. Užsienio teismų sprendimai turi būti pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Dėl užsienio valstybėje sudaryto įvaikinimo registravimo, įtėviai ar jų atstovas kreipiasi tiesiogiai į Civilinės metrikacijos įstaigą.
Civilinė metrikacija
Paslauga teikiama asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.13-3.16 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.
Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.
Pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, išduodamos:
- Lietuvos Respublikos piliečiams;
- nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Prašymą civilinės metrikacijos įstaigai galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Paslaugos gavėjas apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme nurodytu būdu.
Civilinė metrikacija
Santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasis teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.
Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė, ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jei teismas nutraukdamas santuoką šio klausimo neišsprendė, buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo įrašo skiltyje „Pavardė po ištuokos“ įrašomos jų santuokos metu turėtos pavardės.
Jei teismo sprendimas priimtas iki 2016 m. gruodžio 31 d., kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir informaciją apie sumokėtą mokestį, nurodytą teismo sprendime.
Tokiu atveju, šių nutrauktų santuokų data yra santuokos nutraukimo įrašo sudarymo datą. Prašymą, norint gauti santuokos nutraukimo įrašą liudijantį išrašą, galima pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai, per atstovą arba konsulinę įstaigą, per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacine sistema MGVDIS.
Civilinė metrikacija
Santuoka registruojama pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje, o užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti konsulinės įstaigos. Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos ar konsulinei įstaigai asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką.
Santuokos registravimo vieta ir laikas paskiriamas susitarus su norinčiais tuoktis asmenimis jiems atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip trijų mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą) ir pateikus svarbią priežastį patvirtinantį dokumentą, santuoka gali būti registruojama nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Santuoka registruojama, jeigu ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti Civilinės metrikacijos įstaigai ir susitarti dėl kitos santuokos registravimo datos.
Prašymas įregistruoti santuoką teikiamas asmeniškai atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, registruotu paštu arba per kurjerį, elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu, per Registrų centro savitarnos sistemą https://www.registrucentras.lt/savitarna/). Kai prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas registruotu paštu per kurjerį ar elektroninio ryšio priemonėmis iki santuokos registravimo civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti prašymo įregistruoti santuoką ir prie šio prašymo pridėtų dokumentų originalai arba jų kopijos patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Civilinė metrikacija
Socialinė pašalpa skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka reikalavimus:
- bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo (nuosavybės teise turimas turtas vertinimas nuo 2023-10-01);
- Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą ir kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, teisė į socialinė pašalpą nustatoma 3 mėnesiams;
- vidutinės pajamos yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;
- kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka teisės aktu nustatytas sąlygas, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą.
Socialinė pašalpa pradėjus dirbti.
Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
- pirmą-trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
- ketvirtą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
- septintą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Būtinos sąlygos:
- Prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
- Prieš įsidarbinimą asmuo turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei 6 mėn.
- Dirbant jam mokama alga - ne mažesnė nei minimali arba minimalus valandinis atlygis.
Socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Prašymo pateikimas:
- Asmuo, norintis gauti socialinę pašalpą, prašymą gali pateikti vienu iš šių būdų: Kretingos mieste gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai tiesiogiai atvykę į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Vilniaus g. 8, Kretinga, 6 kab.) Kretingos rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai į seniūniją (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą); ar per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt. Prašymai, atsiųsti el. paštu turi būti pasirašyti saugiu el. parašu arba siunčiami registruotu paštu.
Prašymo nagrinėjimas:
- Prašymą pateikusiam asmeniui socialinės paramos skyriuje/seniūnijoje dirbantys specialistai įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Paaiškėjus trūkstamiems dokumentams ne prašymo priėmimo metu arba kai prašymas pateikiamas paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu paštu socialinės paramos skyriuje/seniūnijoje dirbantys specialistai informuoja asmenį apie trūkstamus dokumentus asmens prašyme pageidaujamu būdu, prašyme nurodydami trūkstamus dokumentus, informavimo datą ir tai patvirtina savo parašu. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo ar informacijos apie trūkstamus dokumentus gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos pagal einamąjį mėnesį (pasikeitus šeimos sudėčiai ar pajamų šaltiniui). Šiuo atveju trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo ar informacijos gavimo apie trūkstamus dokumentus dienos.
- Specialistas peržiūri prašymą ir asmens pateiktus dokumentus ir patikrina duomenis iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitų (pagal poreikį) ir kita (pagal poreikį).
Atsakymo pateikimas:
- Prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą yra informuojamas asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimo skirti išmoką nuorašas siunčiamas tik asmens prašymu. Kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, sprendime nurodomos išmokos neskyrimo priežastys, sprendimo neskirti išmokos apskundimo tvarka ir terminai.
Socialinė parama
Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą ir nuginčijimą registruoja savo iniciatyva (klientui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo.
Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė (ir tautybė), jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai vaiko gimimo įraše keičiami duomenys apie vaiko tėvus.
Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).
Jeigu klientas pageidauja, Civilinės metrikacijos įstaigoje jis gali gauti gimimo įrašą liudijantį išrašą ir civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą liudijantį išrašą (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Civilinė metrikacija
Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.
Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga iš notaro gauna informaciją, kad vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar vaiko motina arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, arba iš vaiko motinos ar vyro, laikančio save vaiko tėvu, gauna prašymą atšaukti civilinės metrikacijos įstaigai paduotą prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ar prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, neregistruojama.
Civilinės metrikacijos įstaigoje gavus pareiškimą registruoti vaiko gimimą ir vaiko gimimo pažymėjimą, tėvystės pripažinimas registruojamas kartu su vaiko gimimu, sudarant gimimo įrašą.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, gimimo įraše paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei notaro ar teismo patvirtintame pareiškime dėl tėvystės pripažinimo, notaro patvirtintame pareiškime dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą nenurodyta kitaip.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus.
Vyras, laikantis save tėvu, kartu su vaiko motina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kuriame vyras, laikantis save tėvu, pripažįsta tėvystę, o vaiko motina sutinka su tėvystės pripažinimu, civilinės metrikacijos įstaigai gali paduoti tiesiogiai arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt.
Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei jie tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu.
Tėvystę pripažįstančio nepilnamečio asmens tėvai, globėjai ar rūpintojai rašytinius sutikimus civilinės metrikacijos įstaigai gali pateikti atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą. Kai šie asmenys neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia pareiškėjai, rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti notaro arba rašytiniuose sutikimuose parašo tikrumas turi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Jei vaikui yra suėję dešimt metų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo, taip pat dėl pavardės pakeitimo ir (ar) duomenų apie jo tautybę pakeitimo, išbraukimo ar jo gimimo įrašo tokiais duomenimis papildymo, jeigu prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą prašoma pakeisti vaiko pavardę ir (ar) pakeisti, ištaisyti duomenis apie tautybę ar jais papildyti vaiko gimimo įrašą. Vaiko rašytinis sutikimas civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas tik vaikui atvykus į šią įstaigą.
Civilinė metrikacija
Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jų vaiko gimimas yra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienio valstybėje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą. Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.
Vardas ir (ar) pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi su tokiomis pat raidėmis su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Taip pat gali būti nurašomi ir papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas): „ - “, „ ’ “, „( )“, „ . “.
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę, dokumento šaltinyje įrašytus nelietuviškais rašmenimis, rašyti lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę.
Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą.
Civilinė metrikacija
Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybės institucijoje įregistravę santuoką arba santuokos nutraukimą, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienio valstybėje įregistruotos arba nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą sudarant santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs – atkurtą santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą.
Prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą arba nutrauktą santuoką pateikiamas registruotu paštu, per kurjerį, asmeniui atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, per konsulinę įstaigą ar įgaliotą asmenį.
Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje (MGVDIS).
Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo arba nutraukimo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą arba nutraukimą. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarka. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data, įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką – užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą patvirtinančiame dokumente nurodyta data.
Jei Lietuvos Respublikos Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Civilinė metrikacija
Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).
Mirtis įtraukiama į apskaitą sudarant mirties įrašą.
Asmeniui pageidaujant, išduodamas mirties įrašą liudijantis išrašas (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Civilinė metrikacija
Paslauga teikiama, norint asmeniui pakeisti vardą ir (ar) pavardę. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė turi atitrikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Keisti vardą ir pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai, kuriems Lietuvoje yra sudaryti civilinės būklės aktų įrašai. Vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir (ar) pavardė gali būti pakeisti tik Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jam įrašytuose civilinės būklės akto įrašuose. Asmeniui pageidaujant gali būti išduotas civilinės būklės akto įrašo papildymą ar pakeitimą liudijantis išrašas. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą, atvykus į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Registrų centro savitarnos sistema. Asmeniui išduodamas dokumentas tiesiogiai atvykus į Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Civilinė metrikacija
