Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą. Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVDIS.
Ši paslauga apima santuokos sudarymo įrašo surašymą.
Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje. Į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose įtraukiamos santuokos, sudarytos šiose valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos, Septintosios dienos adventistų Bažnyčios, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos, Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios.
Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką.
Apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai gali pranešti sutuoktiniai arba vienas iš jų, pateikdami antrąjį pranešimo egzempliorių ar Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijimą (toliau – bažnytinės santuokos liudijimas). Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka į apskaitą neįtraukiama. Įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta šių taisyklių nustatyta tvarka per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma pranešime ar bažnytinės santuokos liudijime nurodyta santuokos data. Jeigu pranešimas ar bažnytinės santuokos liudijimas pateikiami praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką po 2001 m. liepos 1 d., yra miręs, ir pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. Civilinės metrikacijos įstaiga, pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą įtraukti į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios santuokos įtraukimo į apskaitą dienos sutuoktiniams išsiunčia pranešimą, apie santuokos įtraukimą į apskaitą. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.
Jeigu klientas pageidauja, jis gali gauti santuokos akto įrašą liudijantį išrašą (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo, kopijos, nuorašo išdavimas).
Paslauga teikiama asmenims, norintiems anuliuoti, atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės aktų įrašus.
Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus iniciatyva, teismo sprendimu arba asmens prašymu. Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) šiais atvejais:
Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius civilinės būklės aktų įrašus atkuria: asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu; civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus iniciatyva, vykdant teismo sprendimą. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkuriami minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu.
Civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo: asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu; suinteresuoto asmens prašymu; savo iniciatyva (ex officio). Suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti. Kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis įrašytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo. Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš užsienio valstybių gaunami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Jei civilinės būklės akto įrašas prarastas, jį keisti, taisyti, papildyti galima tik po to, kai jis šių taisyklių nustatyta tvarka atkuriamas. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.
Dėl paslaugų suteikimo galima kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą taip pat galima užsisakyti elektroniniu būdu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas 3 priedas
Civilinės metrikacijos įstaigos išduoda teisingumo ministro nustatytos formos gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties įrašus liudijančius išrašus. Taip pat išduodami išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų (gimimo, santuokos ir mirties) įvairiomis kalbomis (formos A, B, C) pagal Vienos konvenciją. Šie išrašai konvencijos dalyvių valstybių priimami be legalizavimo ir vertimo.
Civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai, išskyrus gimimo ir mirties, išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas.
Gimimo įrašą liudijantis išrašas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams. Globojamų asmenų gimimo įrašą liudijantys išrašai išduodami jų atstovams pagal įstatymą.
Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams pagal įstatymą ir testamentą.
Prašymas pasirinktai Civilinės metrikacijos įstaigai pateikiami asmeniškai, per atstovą arba el. būdu Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVIDIS.
Civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas išduodamas paslaugos gavėjui tiesiogiai atvykus į savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigą.
Jeigu pareiškėjas kreipėsi per konsulinę įstaigą, tai dokumentai siunčiami per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją į tą konsulinę įstaigą, į kurią kreipėsi pareiškėjas.
Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius įvaikinimą registruoja savo iniciatyva (klientui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu dėl įvaikinimo.
Registruojant įvaikinimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys vaiko gimimo įraše apie vaiką ir jo tėvus.
Jei vaiko tėvai pateikia užsienio valstybėje sudarytus įvaikinimą patvirtinančius dokumentus, įvaikinimas registruojamas remiantis dokumentais, tėvų ar vieno iš jų prašymu ir pateiktais tėvų asmens tapatybės dokumentais, jei duomenų apie tėvus nėra Gyventojų registre. Užsienio teismų sprendimai turi būti pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Jeigu klientas pageidauja, jis gali gauti gimimo įrašą liudijantį išrašą ir civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą liudijantį išrašą (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Paslauga teikiama asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Išduodama teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos pažyma apie šeiminę padėtį.
Pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, išduodamos: Lietuvos Respublikos piliečiams; nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Prašymas išduoti pažyma apie šeiminę padėtį pateikiamas raštu, atvykus į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, per konsulinę įstaigą ar įgaliotą asmenį.
Paslaugą galima užsisakyti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVDIS interneto adresu, bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsakymas įteikiamas asmeniui atvykus į įstaigą.
Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1191.
VĮ Registrų centro Savitarna (MGVDIS)
Santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu.
Santuokos nutraukimą registruoja santuoką įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą.
Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.
Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė. Priešingu atveju buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo įrašo skiltyje „Pavardė po ištuokos“ įrašomos jų santuokos metu turėtos pavardės. Jei teismo sprendimas priimtas iki 2001 m. liepos 1 d., kreipiantis į civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, pareiškėjui gali tekti civilinės metrikacijos įstaigai pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumokėti mokestį, nurodytą teismo sprendime.
Prašymą, norint gauti santuokos nutraukimo įrašą liudijantį išrašą, galima pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacine sistema MGVDIS.
Ši paslauga apima prašymo sudaryti santuoką priėmimą, santuokos sudarymo įrašo surašymą. Prašymas sudaryti santuoką priimamas iš karto, o santuoka registruojama įstatymo nustatyta tvarka. Santuoka registruojama bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje, sutuoktinių pasirinkimu.
Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, registruotu paštu arba per kurjerį, elektroninio ryšio priemonėmis.
Santuoka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Išimtis taikoma ir santuoka gali būti registruojama nepraėjus vienam mėnesiui, bet praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos esant šioms priežastims: dėl norinčios susituokti moters nėštumo, vieno iš norinčiųjų susituokti asmenų sunkios ligos, išvykimo į tolimojo plaukiojimo reisą ar atlikti karinės užduoties užsienio valstybėje ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, išvykimo į diplomatinę tarnybą. Apie norinčiųjų susituokti prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga skelbia viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos. Santuoka registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama civilinės metrikacijos įstaigos patalpose arba savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti, o jų nesant – jaunavedžių pasirinktose vietose, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Ši vieta turi būti civilinės metrikacijos įstaigos, registruojančios santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje. Skelbime apie prašymą įregistruoti santuoką nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, santuokos registravimo data ir laikas.
Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius tėvystės nustatymą ir nuginčijimą registruoja savo iniciatyva (klientui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo.
Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė (ir tautybė), jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai vaiko gimimo įraše keičiami duomenys apie vaiko tėvus. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).
Jeigu klientas pats pageidauja, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje jis gali gauti gimimo įrašą liudijantį išrašą ir civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą liudijantį išrašą (Paslauga – Civilinės būklės akto įrašą liudijančio išrašo išdavimas).
Tėvystės pripažinimą Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius registruoja savo iniciatyva, remdamasis notariškai ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.
Jeigu vaiko gimimas neįregistruotas, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius, gavęs pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jį saugo iki pareiškimo registruoti vaiko gimimą pateikimo. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui gavus pareiškimą registruoti vaiko gimimą ir vaiko gimimo pažymėjimą, tėvystės pripažinimas registruojamas kartu su vaiko gimimu, sudarant gimimo įrašą.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, gimimo įraše paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei notaro ar teismo patvirtintame pareiškime dėl tėvystės pripažinimo nenurodyta kitaip.
Jeigu Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius iš notaro gauna informaciją, kad vaiko motina arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.
Jei vaiko tėvai pateikia Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui užsienio valstybėje sudarytus tėvystės pripažinimą, šie civilinės būklės aktai registruojami remiantis šiais dokumentais, tėvų ar vieno iš jų prašymu ir pateiktais tėvų asmens tapatybės dokumentais, jei duomenų apie tėvus nėra Gyventojų registre.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus.
Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimas Lietuvos Respublikoje įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą. Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jų vaiko gimimas yra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu per metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą MGVDIS.
Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybės institucijoje įregistravę santuoką arba santuokos nutraukimą, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienio valstybėje įregistruotos arba nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą sudarant santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs, – atkurtą santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą.
Prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą arba nutrauktą santuoką pateikiamas raštu, asmeniui atvykus į savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, per konsulinę įstaigą ar įgaliotą asmenį. Prašymą taip pat galima pateikti interneto adresu. Ši paslauga bus vykdoma Civilinės metrikacijos įstaigoje pagal Jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą.
Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą arba nutraukimą. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data, įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką – užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą patvirtinančiame dokumente nurodyta data.
Jei Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo įregistruota užsienio valstybėje.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas
Civilinės metrikacijos įstaigai įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens pašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu). Prašymą dėl paslaugos suteikimo bet kuriai civilinės metrikacijos įstaigai galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą MGVDIS.
Paslauga teikiama, norint asmeniui pakeisti vardą ir (ar) pavardę. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam nustatytas diagnozuotas transseksualumas. Vardo pakeitimu laikomas vieno vardo pakeitimas į kitą vieną vardą, vieno vardo pakeitimas į du vardus arba atvirkščiai, taip pat dviejų vardų pakeitimas į kitus du vardus ar dviejų turimų vardų eiliškumo pakeitimas. Asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimo pagrindai nurodyti „Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse“. Keisti vardą ir pavardę turi teisę:
Šiuos asmens duomenis savarankiškai galima keisti 16 metų amžiaus sulaukusiam pareiškėjui. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir (ar) pavardė gali būti pakeisti tik Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jam įrašytuose civilinės būklės akto įrašuose. Asmeniui pageidaujant gali būti išduotas civilinės būklės akto įrašo papildymą ar pakeitimą liudijantis išrašas. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai, per atstovą arba per konsulinę įstaigą, atvykus į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių. Paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacine sistema (MGVDIS). Asmeniui išduodamas dokumentas tiesiogiai atvykus į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių.
Paslaugos aprašymas 1 priedas 2 priedas