Kastinis, cibulynė, spirgynė – Žemaitijos kulinarinio paveldo dalis, kuri yra saugoma ir puoselėjama Nasrėnų kaimo ir jo apylinkių gyventojų. Tai tradiciniai patiekalai, kurie ruošiami vienas šalia kito ir kurie vienas kitą papildo. Tradiciškai kastinis valgomas su karštomis bulvėmis, virtomis su lupenomis. Šalia spirgynė iš kanapių sėklų. Karšta bulvė mirkoma į spirgynę, kandama ir tuo pačiu su šaukštu kabinamas kastinis. Toks yra žemaičių valgymo būdas. Prie viso to dar galima užsrėbti cibulynės. Šie patiekalai gaminami ne tik per Kūčias, pasninką, bet be jų neapsieinama šeimos ar kaimo bendruomenės šventėse.
Šiandien, Nasrėnų kaime ir jo apylinkėse, sukamas kastinis išlaiko senąsias gaminimo tradicijas. Jis sukamas mediniu šaukštu moliniame inde. Iš nedidelio kiekio grietinės sukamas sviestas. Susidarius „kruopelytėms“ indas įstatomas į kitą indą su karštu vandeniu. Labai svarbu neperkaitinti. Iškėlus iš vandens vėl dedama po šaukštą grietinės, rūgusio pieno ir šildant sukama. Taip kartojama, kol sudedama visa grietinė ir rūgpienis. Pagal tradiciją naudojama rūgšti grietinė, kuri nugriebiama nuo surūgusio pieno. Kai masė tampa vientisa ir blizgi sudedami prieskoniai – druska ir kmynai. Šiandien vietoj kmynų kastinys dar yra pagardinamas pipirais, česnaku ar svogūnų laiškais.
Išskirtinė, kaip ir kastinis, tik žemaičių virtuvėje gaminama sriuba – cibulynė. Manoma, kad ji pradėta gaminti dar Vytauto Didžiojo laikais, kai jis leido Lietuvoje apsigyventi žydams, o jie pradėjo prekiauti silkėmis. Šiandien cibulynei paruošti naudojame ne tik silkės galvas, bet paskrudiname krosnyje ant žarijų ir pačią silkę. Taip pakepinta silkė šakute yra sutrinama kartu su smulkiai pjaustytais svogūnais ir užpilama šaltu virintu vandeniu. Pagal skonį pilama acto, dedama druska, cukrus, pipirai, svogūnų laiškai. Cibulynė turi būti aštraus saldžiarūgščio skonio ir skaniausia kai pasistovi porą valandų, kai „susigyvena“ visi prieskoniai. Valgoma su karštomis, su lupenomis išvirtomis bulvėmis, arba bulvių – žirnių koše, užsiberiant ant jų spirgynės. Šis patiekalas pagal tradiciją yra ruošiamas Kūčių vakarienei. Šiandien cibulyne vaišinasi vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus svečiai, švenčių ir renginių dalyviai.
Spirgynę senovėje dažniausiai valgydavo per „sausąjį“ pasninką, kada ne tik mėsos, bet ir pieniškų produktų nebuvo galima valgyti. Spirgynė buvo daroma iš kanapių grūdų. Grūdus paspirgindavo sausoje keptuvėje, sukratydavo į grūstuvą ir sugrūsdavo, pridėdavo druskos. Valgydavo su lupena virtomis bulvėmis. Vietoj kanapių galima naudoti ir linų sėmenis. Šiandien spirgynės gaminimo būdas toks pat kaip senovėje. Tik patiekalą pagardiname ne tik druska, bet ir smulkiai sutrintu česnaku ar svogūnu.
Visi aprašyti Žemaitijos kulinarinio paveldo patiekalai – kastinis, cibulynė, spirgynė – yra ne tik saugomi ir puoselėjami Nasrėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų, bet jų gaminimo tradicija yra gyva ir perduodama jaunimui.
Šių nematerialaus kultūros vertybių saugotoja yra Nasrėnų kaimo bendruomenė ir vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Tradicinių žemaičių patiekalų (kastinio, cibulynės, spirgynės) gaminimo tradicija ir šiuo metu aktyviai yra praktikuojama Nasrėnų, Šalyno, Tintelių kaimuose. Šie patiekalai gaminami ne tik per Kūčias, pasninką, bet be jų neapsieinama šeimos ar kaimo bendruomenės šventėse. Senąją šių patiekalų gaminimo tradiciją saugo ir su malonumu perduoda jaunimui Nasrėnų kaimo gyventoja Regina Simonaitienė (gim. 1957-04-12). Ji gimė ir užaugo Nasrėnuose ir šių patiekalų gaminimo tradiciją perėmė iš savo mamos ir senelės. Reginos Simonaitienės pagamintos cibulynės, spirgynės ragauja muziejaus lankytojai, renginių svečiai ir dalyviai. Ji mielai supažindina lankytojus su su šių produktų gamybos metodais. R. Simonaitienė nuo vaikystės prisimena kaip šiuos patiekalus ruošė jos mama Emilija Viskontienė (1917-1997). ,,Cibulynė, spirgynė – šventas reikalas per Kūčias“ – tokią tradiciją R, Simonaitienė perėmė iš savo mamos ir sėkmingai perduoda savo vaikams. Sūnus Feliksas (41 m.) gyvena Norvegijoje ir Kūčioms pats gamina cibulynę pagal mamos gaminimo tradiciją.
Su žemaitiško kastinio sukimo tradicija muziejaus lankytojus ir svečius supažindina Violeta Čėsnienė (gim.1962-11-15). Ji šios tradicijos išmoko iš savo močiutės Kostancijos Norkienės (1914-2011) ir mamos Stanislavos Venckienės (gim.1942).
Šių tradicijų perėmimą, išsaugojimą ir tęstinumą užtikrina vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, kur šiais patiekalais yra vaišinami muziejaus renginių ir švenčių dalyviai. Šie patiekalai yra vertinami dėl savo ypatingų skonių. Atnaujinus muziejaus pastatą – viralinę, numatoma rengti šių tradicinių patiekalų: kastinio, cibulynės, spirgynės edukacinius užsiėmimus tiek jaunimui, tiek suaugusiems. Dalyviams bus leidžiama patiems išbandyti juos pasigaminti, naudojant senoviškus namų apyvokos rakandus, edukacijoje svečiai bus vaišinami iš molinių indų ir su mediniais šaukštais.
Žemaitiško kulinarinio paveldo išsaugojimas, perdavimas ir puoselėjimas prisidės prie Nasrėnų kaimo ir jo apylinkių, o taip pat vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus patrauklumo didinimo vietos žmonėms ir atvykstantiems svečiams bei turistams.
