2021 metais pradėtas formuoti Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. 2021–2023 metais į sąvadą įtrauktos 7 (septynios) nematerialaus kultūros paveldo vertybės – „Folklorinio dainavimo Kretingoje tradicija“ (teikėjas – Kretingos rajono kultūros centras); „Liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte“ (teikėjas – Kretingos rajono Salantų kultūros centras); „Salantų pyragas“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Salantų miesto filialas); „Vydmantų riešinių mezgėjos“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialas); „Žemaitiški patiekalai Nasrėnuose“ (teikėjas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus); „Grūšlaukės Užgavėnės“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialas); „Kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ (teikėjas – Kretingos rajono kultūros centras).
Šiandien tradicinė lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų kultūra gyvuoja tiek savo prigimtinėje aplinkoje natūraliai paveldėta forma, tiek naujomis, šiuolaikinėmis formomis – rengiami festivaliai, koncertai, mokymai, konferencijos, vykdomi projektai, kuriami specializuoti keliai, teikiamos kitos paslaugos. Miestuose, miesteliuose, kaimuose veikia per 500 folkloro grupių, darbuojasi apie 4000 liaudies meno ir amatų meistrų, puoselėjamos švenčių, senosios darbų, ūkinės veiklos tradicijos, kulinarija ir kitos kultūros sritys.
Duomenys apie įvairius žmonių, šeimų, bendruomenių, socialinių sluoksnių gyvensenos aspektus (pasaulėžiūrą, religiją, tikėjimus, papročius, ūkines veiklas, moralines nuostatas, gyvenamąją aplinką, atlikimo menus ir pan.), kurie sudaro etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo esmę, Lietuvoje yra nuolat fiksuojami, kaupiami, publikuojami, tiriami.
Vakarinis Žemaitijos pakraštys – Kretinga ir jos apylinkės – yra išsaugojęs nemažai šio unikalaus krašto tradicijų, kurios lyg brangakmeniai švyti dabartinio modernaus gyvenimo šurmulyje, sakė dr. Elena Počiulpaitė, dailėtyrininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Nuo seno Kretingos kraštas garsėjo kryždirbyste, skulptūra. Rajone skaičiuojami 25 (dvidešimt penki) medžio drožėjai kūrę ir tebekuriantys šiandien. Drožėjų karta sensta, o jaunimo, perimančio tradicijas, mažėja, tačiau dar yra iš ko pasimokyti ir kūrybingai puoselėti senąsias medžio drožybos tradicijas. Tautodailės dvasios įkvėpti Kretingos rajone medį drožia Adolfas Andriejus Viluckis, Feliksas Lukauskas, Augustinas Zaleckis, Antanas Lubys, Augustinas Žalgiris, Stasys Jauga, Alioyzas Pocius ir kt.
Feliksas Lukauskas, vyriausias Kretingos krašto medžio drožėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premijos laureatas, sausio 23 d. minėjo 92-ąją gimimo sukaktį. Labai svarbu šią ir kitas rajono tradicijas, jos puoselėtojus įtraukti į rajono Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą siekiant užtikrinti jų tęstinumą.
Kviečiame kultūros, švietimo, mokslo ir studijų, saugomų teritorijų įstaigas ir institucijas, kaimų, miestelių bendruomenes; nevyriausybines organizacijas ir pavienius asmenis teikti pasiūlymus apie Kretingos rajono savivaldybėje išlikusius unikalius istoriniu, kultūriniu, etnologiniu požiūriu vertingus, bendruomenėms reikšmingus papročius, tradicijas, amatus, šventes, kurias būtų tikslinga įtraukti į Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Pasiūlymus (papročių, tradicijų, amatų, švenčių ir kt.) galima teikti iki 2024 m. kovo 1 d. užpildant pridedamą formą el. paštu [email protected].
