Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad 1905 metais Kretingos rajono Petrikaičių kaime šešios mergaitės sušoko ratelį „Aguonėlė“. Šokis buvo atliktas lauke ir be scenos, bet jį stebėjo žiūrovai. Todėl ši data laikoma lietuviško sceninio šokio gimtadieniu.
Sceninis šokis vis labiau populiarėjo, tobulėjo ir pagaliau 1950 m. buvo įtrauktas į Lietuvos dainų švenčių bendrąją programą. Tais pačiais metais į šią šventę iš Kretingos išvyko pirmoji Ligijos Sofijos Vaičiulėnienės vadovaujama šokėjų grupė. 1964 m. vykusiai respublikinei moksleivių dainų šventei choreografijas kūrė ir Kretingos rajono mokytoja L. S. Vaičiulėnienė, o nuo 1965 m. ji tampa įvairių švenčių vyriausia baletmeistere.
Nuo 1950 m. kiekvienoje respublikinėje Dainų šventėje dalyvauja įvairaus amžiaus Kretingos rajono šokėjai. Laikotarpiu tarp respublikinių švenčių Kretingoje vyksta rajono dainų ir šokių, vaikų dainų ir šokių ar regioninės dainų ir šokių šventės, kurias rengia rajono kultūros ir švietimo darbuotojai.
Rajone veikia 12 įvairaus amžiaus liaudiškų šokių grupių (jaunučių, jaunių, vyresniųjų ir senjorų). Jos susibūrusios rajono mokyklose, kultūros centruose. Vaikų visų amžiaus kategorijų šokėjus ugdo Kretingos meno mokykla – joje veikia liaudiškų šokių studija „Ratilėlis“. Jaunųjų šokėjų kolektyvus turi Darbėnų, Salantų, Vydmantų, Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos (Kretinga) gimnazijos, Kartenos, Kūlupėnų, Kretingos mokyklos. Salantų ir Kretingos kultūros centruose savo meninę veiklą vykdo suaugusieji: 3 vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Salanta“, „Okata“ ir „Toncius“ ir viena senjorų liaudiškų šokių grupė „Rangė“.
Rajono šokėjus ugdė ir ugdo profesionalūs choreografai, kurie žinomi visoje Lietuvoje: Ligija Sofija Vaičiulėnienė, Vanda Stanionienė, Aldona Račinskienė, Živilė Adomaitienė, Laima Janulionienė, Irena Žiulpienė, Danutė Savčuk, Stasys Šimkus, Alma Valinskienė, Judita Lesčiauskienė, Andrius Razmus, Birutė Bendikienė, Simona Kutkevičienė, Martynas Kazlauskis ir kt.
