Sausio 15 d. minėsime 255-ąsias Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metines. Ta proga organizuojamas minėjimas šiam Kretingos rajono garbės piliečiui, kunigui, pamokslininkui, švietėjui pagerbti.
Minėjimas prasidės 10 val. J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyksiančia temine mokinių konferencija „Jurgio Pabrėžos 225-asis gimtadienis“, vėliau, 13 val., bus aukojamos Mišio Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, 13.50 val. – J. A. Pabrėžos kapo koplyčios lankymas Kretingos senosiose kapinėse.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – Kretingos rajono Garbės pilietis, kunigas, garsus pamokslininkas, nuodėmklausys, dvasios tėvas, Trečiojo ordino pranciškonas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, mokytojas, dvasinio turinio knygų autorius, liaudies gydytojas, lietuvių botanikos tėvas, poetas, menininkas, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas, mokyklos ugdyti rašomąją bendrinę žemaičių kalbą pradininkas, pirmojo lietuviško (žemaitiško) geografijos vadovėlio ir geografijos terminų autorius, švento gyvenimo žmogus. Jo pamokslai tebėra aktualūs šių dienų pasaulyje dvasine, socialine, istorine bei etnokultūrine prasme.
Šiandien apie Jurgį Pabrėžą daugiausiai rašoma kaip apie botaniką, kurio darbai lietuvių-žemaičių kalba turi didžiausią išliekamąją vertę. Tačiau jo palikimas daug platesnis: apie 50 darbų botanikos tema, lotynų-lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 puslapių geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, asmeninio dvasinio tobulėjimo pasiryžimai – savotiškas filosofinis veikalas, V. Gidžiūno pavadintas „Ryžtai“, kuriame J. A. Pabrėža sistemino savo gyvenimo principus.
Yra likę ir keli jo eilėraščiai, kuriuos liaudis buvo pamėgusi ir pavertusi dainomis: „Esu sau žmogelis“, „Apie pypkininką“, „Apie neučcivus apsyejimus jawnumenes“. Tarp Daukanto raštų yra dar keletas eilėraščių be J. Pabrėžos parašo, tačiau rašytų jo ranka, nuotaika ir stiliumi: „Daynie vainos“, „Krupniks trunkas gražiavsis“, „Gaylesis altoriaus“, „Daynie apie pijoką atmetonti arielka“, „Apie patiešijima rupesniu žmonių“, „Apie sprowa jo milestas pona Piewcecziaus so berelo rądoriu“, „Daynie žydu“. Petras Ruškys rašė, kad dainai „Żal hultaja“ ir giesmėms „Text o prawie Bożem“ bei „Piesn o św. Felicyanie“ melodijas sukūręs J. Pabrėža.
