Lietuvoje armonikos ėmė plisti nuo XIX a. vidurio. Daugiausia jų į šalį pateko iš Vokietijos ir Austrijos, mažiau iš Rusijos ir Italijos. Anuomet populiariausia buvo standartizuota rusiškoji armonika, vienodai skambanti tempiant ir glaudžiant dumples. Šiomis armonikomis „Čaika“ groja ir Kretingos rajono armonikininkai. Beveik kiekviename rajono kaime galime rasti žmogų dar mokantį groti šiuo instrumentu. Kai kurie dalyvauja liaudiškų kapelų veikloje. Muzikantai yra savamoksliai, kiti muzikos mokslus baigę ir išmokę groti šiuo instrumentu.
Bandonijos Lietuvoje, o labiausiai Žemaitijoje taip pat ėmė plisti nuo XIX a. II pusės, daugiausiai „Alfred Arnold“ (Vokietija) firmos. Nuo XX a. I pusės atsirado ir vietinių meistrų darbo bandonijos. Manoma, kad vokiečių sukonstruota koncertina ir jos atmaina bandonija į Lietuvą atkeliavo per Rytų Prūsijai priklausiusią Mažąją Lietuvą ir pirmiausia paplito Tauragės krašte bei dabartinio Šilutės rajono dalyje. Prasmingi intonaciniai, ritminiai akcentai, melodijos frazuotė, viskas priklausė nuo muzikantų asmeninių įgūdžių ir instrumento savybės – tempiant ir glaudžiant bandonijų dumples tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingo aukščio garsai, tad galima buvo muzikuoti įvairiomis tonacijomis, išgroti net chromatizmus. Šviesaus atminimo Kretingos rajono liaudies muzikantai Donatas Abartis (bandonija), Kazys Venckus (armonika „Honner“), Romanas Songaila (bandonija), Gintaras Motužė (koncertina), Stasys Gailius (koncertina) ir kt. minėtais instrumentais sudėtingą grojimo techniką buvo įvaldę puikiai, turėjo gerą klausą ir grojimo įgūdžius.
Liaudiškoje, muzikavimo dumpliniais instrumentais, tradicijoje dominuoja varžytuvių dvasia, noras pagroti savaip – nesikartojant. Ypač tai pastebima grojant ansambliams. Bendrą ansamblio skambėjimą kiekvienas dalyvis papildo tik jam būdingais grojimo būdais, ritminiu ir melodiniu variantiškumu. Jis pakaitomis atlieka aktyvaus (vedančiojo) ir pasyvaus (prisitaikančiojo) muzikanto vaidmenį. Panašios laisvės priežastis slypi perteikiant muziką tradiciškai. Pamiršdami vienas detales, liaudies muzikantai čia pat įpina tik jiems būdingas kitas. Daugelis muzikantų prisipažįsta, kad negali pakartoti savo grojimo versijos kelis kartus lygiai taip pat, todėl ir mokymo procesas yra sudėtingas, ypač vaikams sunku perprasti tradicinio muzikavimo subtilybes. Šie ir daugelis kitų tradicinių grojimo bruožų išryškėja folkloro ansamblių festivalių, armonikininkų čempionatų ar kitų panašių atlikėjų susibūrimų metu. Armonikomis savaip, atvirkščiai laikydami, išmokę groti broliai iš Darbėnų Augustas ir Stanislovas Burbos. Iš to kilo ir Darbėnų skyriaus liaudiškos kapelos pavadinimas „Ontrep“. Armonikomis dar Kretingos rajone groja: Algimantas Zorkus, gimęs 1939 m., Leonas Rimeika gimęs 1954 m., Justinas Repšas gimęs 1972 m.
Džiugu, kad šiuo metu jaunimas labiau domisi muzikavimu dumpliniais instrumentais ir jo subtilybėmis. Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio vadovas Adrijus Alminas, Šukės skyriaus folkloro ansamblio „Šukupis“ vadovas Alvydas Vozgirdas, Jokūbavo skyriaus muzikavimo grupės „Brinxta“ vadovas Dovydas Lipinskas, Salantų kultūros centro etnomuzikavimo būrelio vadovė Rita Šukienė, savarankiškai išmokę groti armonikomis, o kai kurie bandonijomis, moko ir vaikus, ir suaugusiuosius groti dumpliniais instrumentais. Džiugu, kad šalia populiarių instrumentinių ansamblių, tęsiama ir ši muzikavimo tradicija. Tačiau tai negarantuoja tradicijos gyvavimo ateityje. Liaudies muzikavimas nėra labai patrauklus užsiėmimas jaunimui, tik pavieniai entuziastai susidomi šia veikla. Vadovų ir vyresnių muzikantų ištikimybės tradicinei muzikai dėka šie instrumentai vis dar skamba Kretingos rajone. Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblio ir kitų pavienių muzikantų atliekami kūriniai įtraukti į 2020 m. išleistą kompaktinę plokštelę „Klaipėdos krašto armonikininkai“.
1999 m. prie Kultūros centro folkloro ansamblio „Gervelė“ buvo suburta instrumentinė grupė, kurios pagrindą sudarė trys armonikininkai. Ji kartu su folkloro ansambliu rengė programas, koncertavo Kretingos, Klaipėdos, Plungės ir Skuodo rajonuose, dalyvavo ne vienoje regioninėje folkloro šventėje, Užgavėnėse, Joninėse ir kitose kalendorinėse šventėse, o 2003 m. – Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
2010 m. armonikininkai atsiskyrė nuo folkloro ansamblio ir sukūrė savarankišką meno kolektyvą – Armonikininkų ansamblį, kuriam iki šiol vadovauja Vytautas Kubilinskas. Ansamblyje groja Rimantas Staponas, g. 1963 m., Donatas Vaičiulis, g. 1940 m., Kostas Valužis, g. 1943 m., Vytautas Kubilinskas, g. 1955 m. ir kartais prisijungia Adomas Bertašauskas, g. 1951 m.
Ansamblis rengia tradicinės liaudiškos ir autorinių kūrinių programas, koncertuoja Žemaitijos regione rengiamose liaudiškos muzikos šventėse, miestelių ir kaimų šventėse, rajono bendruomenių vakaronėse ir kt. 2012 m. Žemaitijos tradicinėje liaudiškų kapelų ir armoninkininkų šventėje „Grok, armonika“ Telšiuose laimėta pirmoji vieta, 2016 m, buvo pakviesti dalyvauti populiariame Lietuvos televizijos projekte „Duokim garo“, 2016 m. armonikininkų ansamblis Kretingos rajono savivaldybei atstovavo Viljandi (Estija) Hanseatic dienose. Kolektyvas bendradarbiauja su kitais Kultūros centro meno kolektyvais, folkloro ansambliui talkino rengiantis ir dalyvaujant Lietuvos dainų šventėse 2014 ir 2018 m. dalyvavo Egidijaus Radžiaus teatro spektaklyje „Liodvėks ė vėsė kėtė“, pagal Žemaitės „Tris mylimas“ (premjera 2014 m.).
