Atlaidai yra svarbi katalikiškos visuomenės gyvenimo dalis ir sena katalikiškų parapijų tradicija.
Kretingoje atlaidai pradėti švęsti XVII a. pradžioje J.K. Chodkevičiui pastačius katalikų bažnyčią. Romoje rezidavę popiežiai Kretingos parapijinei bažnyčiai savo raštais suteikdavo privilegijas, todėl joje tam tikrus reikalavimus įvykdę parapijiečiai galėdavo gauti visuotinius atlaidus. Vėliau atlaidų tradicija išplito ir po kitas Kretingos krašto naujai pastatytas parapijines bažnyčias ir gyvuoja iki šiol.
Kretinga nuo seno garsėjo Porciunkulės o nuo XVII a. pab.–XVIII a. pr. ir Šv. Antano atlaidais. Šv. Antano Paduviečio garbinimas ir atlaidai į Lietuvą atkeliavo kartu su pirmaisiais broliais pranciškonais ir buvo švenčiami birželio 13 d. Jie labiausiai išpopuliarėjo 1922–1939 m., kai Kretingos vienuolynas tapo Lietuvos pranciškonų centru.
Anot G. Povilaitytės, per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus visais laikais ir visose kultūrose žmonėms buvo aktualu susieiti, bendrauti, kartu ką nors veikti. Be sakralių susiėjimų svarbos ir jų lemiančios reikšmės, ne mažiau reikšmingi buvo ir pramoginiai renginiai, pasilinksminimai. Karteniškiai, gimę XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, pasakoja apie XIX a. pabaigoje girdėtus tėvų ar senelių pasakojimus, kad progos visiems susieiti buvo atlaidai.
Anot Budriuose gyvenančios Antaninos Kniūkštienės, jų parapijoje svarbiausi nuo seno būdavo parapiniai Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidai, į kuriuos suvažiuodavo daugybė žmonių. Prieš atlaidus buvo stengiamasi išplauti ir išpuošti bažnyčią, paruošti atvykusiems iš kitų parapijų kunigams valgius. Bažnyčios tvarkymo ir puošimo darbai buvo paskirstyti tarp parapijos kaimų, todėl kiekvienas kaimas stengėsi savo darbą atlikti kuo geriau.
Salantuose gyvenanti iš garsios muzikų Dapšauskų giminės kilusi Danutė Dapšauskaitė-Venckienė, mini, kad Salantuose per Porciunkulės atlaidus buvusią seną Žemaitijos atlaidų tradiciją - pučiamųjų orkestrų - ,,triūbų“ pritarimą giesmėms bažnyčioje, jų dalyvavimas procesijoje apie bažnyčią, o taip pat, pasibaigus atlaidams, linksmo maršo sugrojimas, skelbiantis, kad prasideda linksmoji, taip pat svarbi atlaidų dalis.
Kalnalyje gyvenanti Dalicija Preibytė ypatingai pabrėžia jų bažnyčios ir Šv. Lauryno atlaidų gerąją dvasią, nes šioje bažnyčioje buvo krikštytas Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, todėl per atlaidus žmonės netilpdavo į šią medinę bažnyčią, nors nuo Salantų ją skiria tik 9 km.
Darbėnuose Šv. Petro ir Povilo atlaidai švenčiami nuo XIX a. vidurio, pastačius naują mūrinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ir tokie Kretingos krašte yra vieninteliai. Petrinės ir Povilinės Lietuvos provincijoje po Joninių buvo laikoma antra svarbiausia vasaros švente, populiarūs buvo ir jų atlaidai. Laikotarpis nuo Joninių iki Petrinių vadintas Kupolinėmis. Šiuos atlaidus tikintieji laikė labai svarbiais, todėl jų išvakarėse nedirbdavo sunkesnių darbų, taip pat laikėsi pasninko. Šie atlaidai iki šiol Darbėnuose yra didžiausia miestelio šventė, vykstantys kartu su muge ir muzikiniais koncertais.
Vyko ir vyksta bažnyčios globėjų atlaidai su savo tradicijomis Laukžemės bažnyčioje Šv. Apaštalo Andriejaus, Tūbausių bažnyčioje Šv. Apaštalo Andriejaus, Jokūbavo bažnyčioje tradiciškai pirmąjį rugsėjo sekmadienį švenčiami Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai Šilinės, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje Šv. Jono Nepomuko ir kt. parapijose.
