Kartenos seniūnijos istorija

Kartenos<br />
herbas. Dail. R. Balčikonienė, 1999 m.Miesteliui vardą davė Minijos intakas Kartenalė. Archeologijos paminklai liudija, kad žmonės čia apsigyveno I tūkst. iki Kr., o iki XIII a. vidurio Kartena buvo svarbus kuršių Cėklio žemės gynybinis, administracinis ir prekybinis centras. Pirmąkart jos vardas paminėtas 1253 m. balandžio 5 d. Kuršo vyskupo Henriko rašte Livonijos ordino magistrui dėl užkariautų pietinio Kuršo žemių dalybų. dokumentuose.

Nuo 1567 m. minimas Kartenos kaimas, o nuo 1599 m. – miestelis ir dvaras. Nuo XVI a. Kartena buvo vaitystės administracinis centras. XVI-XVIII a. I pusėje ji priklausė Sapiegoms. XVI a. pab. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. – katalikų bažnyčia, 1639 m. įkurta parapinė mokykla. XVI-XVIII a. miestelis žymimas LDK žemėlapiuose.

1709 m. miestelyje gyveno 34 šeimos. 1723, 1767 m. Kartena vadinama miestu, 1777 m. gavo turgų ir prekymečių privilegiją. XVIII a. II pusėje dvarą valdė Jokūbas Nagurskis. Jo laikais Kartena buvo grafystės centras, o 1814 m. dvaras atiteko grafams Pliateriams.

Nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, kuri 1864 m. uždaryta. 1841 m. Kartenoje buvo 651 gyventojas, o 1846 m. – 139 sodybos. Nuo 1861 iki 1950 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras. 1897 m. atidaryta rusiška valdinė pradinė mokykla. Po 1874 m. gaisro pastatyta nauja katalikų bažnyčia. 1897 m. Kartenoje gyveno 506 žmonės.

Pirmasis<br />
Kartenos tiltas per Minijos upę, pastatytas apie 1910 m. (Kretingos<br />
muziejaus fondai)1907 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, suruoštas I-sis liet. vakaras, kurio metu suvaidinti 2 vaidinimai: „Valsčiaus sūdas“ ir „Ponaitis“. 1915 m. ties Kartena vyko įnirtingi mūšiai tarp rusų ir vokiečių.

1923 m. miestelyje buvo 85 sodybos ir 620 gyventojų, o dvare – 124 žmonės. Žemės reformos metu dvaras panaikintas. Jo žemėje įkurtas kaimas 1927 m. pavadintas Gintarais.

Kartenos<br />
parapijos namų statyba XX a. 4 deš.  (Kretingos muziejaus fondai)Tarpukariu Kartenoje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, pradinė mokykla, paštas, girininkija, vaistinė (įkurta 1920 m.), kelios krautuvės, buvo pastatyti parapijos namai. 1919 m. įsteigta vartotojų bendrovė „Linas“, 1924 m. pastatyta vandens matavimo stotis.

Nuo XIX a. Kartena yra seniūnijos (1940-1941, 1944-1995 m. apylinkės) administracinis centras, o 1948-1990 m. buvo Žemaitės (1990-1991 m. – Kartenos) kolūkio centrine gyvenviete. Joje 1945 m. atidaryta progimnazija, parapijos namai paversti kultūros namais. 1946-1953 m. veikė gimdymo namai. 1949 m. įkurta biblioteka, o progimnazija pertvarkyta į vidurinę mokyklą. 1953 m. įsteigta ligoninė. 1959 m. gyveno 752, 1970 m. – 833, 1985 m. – 1053 žmonės.

Kartenos<br />
dvare 1916 m.  (Kretingos muziejaus fondai)1944-1952 m. apylinkės miškuose veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės „Buganto“ partizanų kuopa. 1948-1952 m. iš Kartenos ištremti 52, o iš aplinkinių kaimų – 166 žmonės. 1990 m. kapinėse pastatyta koplyčia bolševizmo aukoms atminti. Čia perlaidoti pokario partizanų palaikai, o buvusioje jų užkasimo vietoje buvusios NKVD-MVD-MGB Kartenos poskyrio būstinės kieme atidengtas paminklas.

1989 m. Kartenoje gyveno 1162, 1999 m. – 1138, 2001 m. – 1022, 2004 m. – 2176 žmonės. Miestelyje veikia vidurinė mokykla, paštas, vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, parapijos ir kultūros namai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999-07-07 dekretu Nr. 515 patvirtintas Kartenos miestelio herbas, kurį sukūrė kraštietė dailininkė Regina Songailaitė-Balčikonienė.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas