Salantų seniūnijos istorija

Salantų<br />
herbasSalantų apylinkėse žmonės gyveno jau žalvario amžiuje. Seniau miestelis ir dvaras vadinosi Skilandžiais, kurie pirmąkart paminėta 1556 m. Miestelis priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. 1567 m. jame buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai. Dvaro savininkas M. Pasamovskis 1630 m. pastatė pirmąją bažnyčią, o nuo 1638 m. miestelis vadinamas Salantais.

XVII a. II pusėje – XVIII a. dvarą valdė didikai Vainos. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. M. Vaina ir Grūšlaukės dvarininkas B. Oginskis 1725 m. pastatė naują bažnyčią. 1746 m. karalius Augustas III suteikė Salantams prekybos privilegiją, kuria leido rengti 4 prekymečius.

XVIII a. pab. – XIX a. Salantai priklausė didikams Gorskiams, kurie dvare sukaupė gausią numizmatikos, senų knygų ir archyvinių dokumentų kolekcija. 1825-1831 m. miestelyje veikė klebono, kanauninko S. Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms, religinės tematikos paveikslėliams spausdinti. Čia jis sukūrė Žemaičių vyskupystės, Skuodo dekanato ir Salantų parapijos žemėlapius, kuriuos išspausdino 1830 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Žemaičių vyskupystės aprašymas“.

Salantų parapinės mokyklos mokytojo S. Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. sukilo prieš rusų priespaudą. Vėliau jis buvo paskirtas sukilėlių kariuomenės kapitonu ir pulko vado pavaduotoju, o po sukilimo emigravo į Prancūziją.

1833 m. miestelyje buvo 1294 žmonės, 28 krautuvės, 12 karčemų. 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. - taupomoji kasa. 1897 m. Salantuose gyveno 2446 žmonės. XIX a. pab. buvo įkurtas Salantų valsčius, o dvarą su miesteliu įsigijo garsusis Rietavo kunigaikštis B. Oginskis. Jam 1909 m. mirus, dvarą administravo buvęs Rietavo orkestro vadovas J. Mašekas.

Salantų<br />
batsiuviai 1934 m. (Kretingos muziejaus fondai)Spaudos draudimo laikais už lietuviškų knygų platinimą rusų valdžia 1870 m. į Archangelsko guberniją ištrėmė kunigą P. Stroupų. Lietuvišką spaudą platino knygnešys J. Laukys, jo duktė Julija. Aktyviai lietuvišką žodį propagavo knygnešys, šatininkas A. Bendikas (1867-1939), kuris nuo 1905 m. Salantuose leido ūkininkams skirtą kalendorių „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“, o 1906 m. Rygoje išspausdino „Didįjį Žemaičių ir Lietuvos elementorių arba pradinį mokslo vadovėlį“.

Ryškų pėdsaką miestelyje paliko kunigas, prelatas P. Urbanavičius, 1905 m. įkūręs vartotojų bendrovę, 1906 m. atidaręs lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 1906-1911 m. pastatęs mūrinę bažnyčią (archit. K. E. Strandmanas).

1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba ir 1942 gyventojai. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas krautuvių. 1930 m. šaulių kuopa pastatė Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui paminėti skirtą paminklą.

Vytauto<br />
Didžiojo minėjimo iškilmės 1930-09-08. Atidaroma Vytauto Didžiojo alėja<br />
tarp Dariaus ir Girėno g. ir Nepriklausomybės paminklo.  S. Jonučio<br />
nuotr. (Kretingos muziejaus fondai)Salantų dvaras Lietuvos žemės reformos metu buvo panaikintas. Jo sodyba prijungta prie miestelio, o žemės išdalintos savanoriams ir bežemiams. Jų įkurtas kaimas 1927 m. pavadintas Žvainiais.

1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žm.).

1941-1959 m. Salantų klebonu buvo prelatas A. Simaitis. Vokiečių okupacijos metais jis pasisakė prieš žydų žudynes, pasmerkė jose dalyvaujančius žmones, skatino parapijiečius gelbėti žydus nuo mirties. Vokiečiams pradėjus naikinti kultūrinį mūsų tautos palikimą, 1944 m. bažnyčios rūsiuose paslėpė kalbininko A. Salio atvežtą akademinio lietuvių kalbos žodyno kartoteką, kurią sudarė 1,5 milijono kortelių.

Miesto<br />
panorama XX a. 6 deš.  (Kretingos muziejaus fondai)1950 m. Salantai turėjo miesto teises, 1950-1959 m. buvo Salantų rajono administracinis centras. 1959 m. čia gyveno 2321, 1970 m. – 2156, 1985 m. – 2300, 1989 m. - 2431 žmogus.

1995 m. Salantai neteko miesto teisių ir liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centru. Miestas užima 330 ha plotą (255 ha užstatyta). Jame išliko buvęs dvaro parkas, veikia katalikų bažnyčia, gimnazija, meno mokykla, specialioji mokykla, vaikų darželis, paštas, policijos nuovada, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, 2 vaistinės, Salantų regioninio parko direkcija, privatus M. Ivanausko zoologijos sodas, 2 degalinės, keletas smulkių krautuvių ir individualių įmonių. 1999 m. Salantuose gyveno 2289 (945 vyrai, 1344 moterys; 2269 lietuviai, 20 rusų), 2001 m. – 1942, 2009 m. – 1814 žmonių.

1996-07-02 patvirtintas Salantų herbas.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas