Kuo išsiskiria iš visų tradicijų žemaitiškos, mažesniųjų regionų Užgavėnės, šiandien galime matyti iš išlikusių autentiškų pavyzdžių, kuriuos išsaugojo nedidelės gyvenvietės, bendruomenės, ieškojusios bendrystę vienijančių veiksnių, šiuo atveju – gilių ir senų tradicijų bei papročių.
Kretingos rajono Grūšlaukės kaimas, kuriame šiandien priskaičiuojama virš 400 gyventojų, iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria Užgavėnių tradicijomis. Ir netgi tais laikais, kai daugelyje vietovių ši šventė buvo pakrikštyta į Žemės palydas, čia kasmet siautėdavo
Užgavėnių linksmybės, išdaigaudavo kaukėti velniai, raganos, žydai, o jų stebėti, filmuoti, fotografuoti atvažiuodavo iš visos Lietuvos.
Grūšlaukės kaimas Užgavėnių tradicijų saugojimo atžvilgiu turėjo išskirtines sąlygas, nes jos čia gyvavo nepertraukiamai, nepaisant politinių pokyčių šalyje. Ypatingas ir gilias Užgavėnių tradicijas Grūšlaukės kaimo žmonės puoselėja iki šiol. Grūšlaukiškiai Užgavėnes švęsdavo ir smetonmečiu, ir kolūkio laikais. Iš tiesų kolūkio laikais svarbiausia būdavę „neprikrėsti šunybių“. Niekas nebausdavęs už tai, kad dieną prieš ir per pačias Užgavėnes neišeidavo kas nors į darbą. Garbaus amžiaus vietos gyventojai mena, kad dar jų seneliai išsiprašydavo iš darbo tam, kad galėtų dalyvauti Užgavėnių eitynėse arba nebūtų tušti namai, kuomet ateis persirengėliai. Išskirtiniais atvejais, kai kurios nors sodybos šeimininkai žinodavo, jog negalės būti tuo metu namuose, būtinai už durų lauke palikdavo lauknešėlį Užgavėnių svečiams. Persirengėlių grupei aplenkus kurią nors sodybą, tos sodybos gyventojai įsižeidžia ir supyksta, nes sulaukti persirengėlių – garbės reikalas! Taip grūšlaukiškiai visais laikais sugebėdavo išsaugoti papročius ir tęsti nusistovėjusias tradicijas. Žmonės pamena, kad tik vienu metu, po karo Užgavėnės buvo „pristojusios“, vėliau vėl įsivažiavo ir geriau ar blogiau vyksta iki šiol.
Gyventojų teigimu, Grūšlaukei pasisekė, kad sovietmečiu, kuomet kilo ypatinga grėsmė lietuvių etninę tapatybę atskleidžiančioms tradicijoms, Grūšlaukės Užgavėnės nebuvo draudžiamos ar menkinamos: tuometiniai Grūšlaukės valdžios atstovai buvo geranoriški ir slėpdavo apie vykstančią šventę nuo aukštesnio rango valdininkų. Bendruomenės apibūdinamos ir prisimenamos Grūšlaukės Užgavėnės siekia 100 metų ir gal daugiau.
Persirengėlių kaukės – paprastai medinės, vietos amatininkų (tradicinių amatų meistrų A. Viluckio, R. Puškoriaus ir kitų) gamintos, išryškinančios specifinius žmogaus veido bruožus. Užgavėnių gyvybingumą užtikrina patraukli jų apeigų forma: linksma ir triukšminga šventė labai patinka vaikams, jaunimui bei pagyvenusiems grūšlaukiškiams. Jos išlaikiusios natūralų ir spontanišką pobūdį. Grūšlaukės kaimo bendruomenės žmonės mano, kad Užgavėnės padeda bendrauti, gerina santykius su kaimynais. Išvykusieji gyventi kitur per Užgavėnes stengiasi apsilankyti tėviškėje ir sudalyvauti šventėje.
Grūšlaukiškiai Užgavėnes vadina viena didžiausia metų švente, jungiančia bendruomenę.
2019 metais Prancūzijos dokumentinių kino filmų studija apsilankė per Užgavėnes Grūšlaukės kaime ir sukūrė dokumentinį filmą apie „laukinius žmones“ (persirengėlius) Europoje. Užfiksavo ne tik pačios šventės elementus, bet ir įamžino šios tradicijos tęsėjus: medinių kaukių drožėjus, pakalbino Grūšlaukės kaimo gyventojus, kurie nuolat organizuoja Užgavėnių vaikštynes bei tuos, kurie kasmet laukia ir priima į savo namus didelį būrį persirengėlių. Paprastu ir priimtinu būdu pasakojama žiūrovams, kad Europoje yra išlikę senieji papročiai, ritualai ir bendros tradicijos bei parodo, kad šios tradicijos – tai svarbus mus vienijantis socialinis, žmogiškasis ir kultūrinis veiksnys.
2022 metais vertybė „Grūšlaukės Užgavėnės“ įrašyta į Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
