Uch, kaip visiems įkyrėjo įsismaginusi žiemužė, o kas gi kitas, jei ne Užgavėnių persirengėlių sukeltas triukšmas gali mums padėti prisikviesti pavasarį, Lašininį išprašyti, Kanapinį į svečius pasikviesti, nuodėmių atsisakyti, Morę sudeginti?
Užgavėnės – senas tradicijas turinti, linksma žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė kupina liaudiško humoro, persirengėlių išmonių, pokštų, išskirtinių tradicijų.
Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas, riebūs patiekalai.
Neįprastas Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Kotre, Magde, Globėja, Motinėle. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja išvaromas susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.
Kitas šventės ritualas – įnirtinga Lašininio ir Kanapinio kova, kuri visada baigiasi Kanapinio pergale.
Persirengėliai Užgavėnių dieną taip apsitaiso aprėdais, kad jų niekas neatpažintų: dažnas vyras persirengia moterimi, o moterys – neretai vyrais. Senovėje persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Populiariausios persirengėlių kaukės ir šiandien sutinkamos: „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“, „daktarai“.
Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7-12 kartų. Tradiciniai Užgavėnių valgiai: blynai, spurgos, šaltiena, troškinti kopūstai su spirgais.
Šiemet su žiemuže atsisveikinti ir su Užgavėnių persirengėliais patriukšmauti bei Morę sudeginti kviečiame kovo 1 d. 17.00 val. prie Kretingos rajono kultūros centro.
Ir atmink, gerbiamasis kretingiški, jei Užgavėnių nešvęsi – visus metus nuo nelaimių neapsiginsi: javai neužderės, gyvuliai dvės, vištos kiaušinių nedės, troboje bėdos sėdės.
