Žemaitija – dainingų žmonių kraštas, nuo seno garsėjantis savo pamaldumu bei išskirtinėmis bendruomeninio giedojimo praktikomis. Reikšmingiausia iš jų - Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas tapo ryškiu žemaitiško tapatumo ženklu.
Kada Salantų parapijoje buvo pradėti giedoti Kalvarijos kalnai - rašytinių šaltinių neturime. Žemaičių Kalvarijos kalnai Salantų kultūros centre atgaivinta tradicija, pradėti giedoti 2007 m., Laivių skyriuje 2004 m., Juodupėnų skyriuje nuo 2008 metų. Giedotojai siekia išlaikyti senas giedojimo tradicijas bei autentiškas giesmių melodijas. Kalvarijos kalnai giedami Gavėnios, Advento metu per mirusiųjų šermenis, mirties datų paminėjimus, bažnyčioje – Didžiąją savaitę. Ši tradicija skatina kaimo žmones susitelkti ir išlaikyti bendruomeniškumą. Žmogui giedojimas suteikia dvasinės stiprybės ir apvalo sielą – tiek gyvą, tiek iškeliaujančią.
Be minėtų giedojimų Salantuose dar gyva tradicija Kalvarijos kalnus giedoti Gargždelės kapų koplyčioje prieš Motinos dieną - už mirusias mamas, prieš Tėvo dieną - už mirusius tėvus bei Visų šventųjų dieną - už visus mirusiuosius. Didžiąją savaitę, šeštadienį bažnyčioje giedami Kalvarijos kalnai budint prie Kristaus kapo. Budėdami prie Kristaus kapo mergaitės ir berniukai pasipuošia baltai ir adoruoja, o visos parapijos giedotojai gieda Kalnus. Velykų rytą giedotojai kartu su muzikantais dalyvauja „procesijoje“ apie bažnyčią, giedodami giesmę „Linksma diena“. Tradicija išlaikyta daug metų, dar gyva, tačiau nykstanti. Giedančių vis mažėja, sensta visuomenė, o jaunimas nelabai papildo retėjančias gretas.
Giedojimo tradicija buvo natūraliai perduodama iš kartos į kartą, išsaugant melodijų autentiškumą, atlikimo savitumą. Daugiausia prie giedotojų grupės prisijungia žmonės, kada jau nebedirba, turi daugiau laiko savo pomėgiams. Tik dalyvaujant giedojimuose išmokstama išmelsti maldą, susipažinti su giesmių melodijomis ir įsijungti į giedojimą. Giesmių posmai dalijami į dvi ar keturias dalis. Vadovauja vyrai, atsiliepia moterys arba „trūbai“. Vyrams Salantų krašte vadovaudavo ir moterys žemu balsu. Ši tradicija dar gyva ir svarbi ypač laidotuvėse. Kalvarijų kalnų giedojimas sudaro pagrindą budėjimo apeigose.
Gyva tradicija gegužės mėnesį, vakarais prie dar esančių koplytėlių ir koplyčių, giedoti „Majų“ (gegužinės giesmes). Prie giedotojų prisijungia vaikai, močiutės ateina su anūkais. Taip bandoma perduoti tradicijas. Po giesmių giedotojai namo neskuba, bendrauja.
Šiuo metu tradicijos saugotojai – Salantų kultūros centras ir jo skyriai. Kultūros darbuotojai Kalnų giedojimo tradiciją puoselėja ir saugoja kaip vieną iš svarbiausių žemaitiškumo vertybių. Juose susibūrusios giedotojų grupės.
Kad neišnyktų ši tradicija iniciatyvos ėmėsi kultūros darbuotojai. Renka giedotojų grupes ir organizuoja giedojimus kultūros įstaigose. Turime saugoti tai kas dar yra išlikę, kad ateinanti karta perimtų tai kas buvo brangu mūsų tėvams, protėviams.
Įrašas iš Juodupėnų k. (gieda juodupėniškiai ir salantiškiai). Tradicija tapusi (nuo 1935 m., gal ir anksčiau) paskutinė gegužės mėnesio diena. Gaidžio koplyčioje vyksta Marijos apsilankymo atlaidai. Taip užbaigiami gegužinių giesmių giedojimai (Majai).
