Savivaldybėje lankėsi Klaipėdos ir Kretingos VMVT vadovai

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika ir Administracijos direktorius Virginijus Domarkas liepos 17 dieną susitiko su Klaipėdos ir Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų (VMVT) vadovais Antanu Bauža ir Virgilijumi Liepiniu aptarti, kokios priemonės padėtų rajono kiaulių laikytojams apsaugoti savo kiaules nuo afrikinio kiaulių maro, kuris kol kas nesitraukia – šios ligos atvejai kiekvieną mėnesį registruojami vis kitose Lietuvos vietose.

Klaipėdos ir Kretingos VMVT vadovai informavo savivaldybės merą ir administracijos direktorių apie sugriežtintą ūkių kontrolę dėl pavojingos virusinės naminių kiaulių ir šernų ligos.

„Kretingos rajone užkrato nėra. Paskutinis kiaulių maro židinys – Jonavoje. Šios ligos atvejai užfiksuoti ir Anykščiuose, Pasvalyje. Todėl ir Kretingos rajono ūkininkai turėtų būti budrūs, atidžiai stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę bei griežtai laikytis biosaugos priemonių: registruoti kiaulių laikymo vietas bei deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių, aptverti kiaulių laikymo teritoriją, keisti drabužius ir avalynę prieš įeinant į tvartą“, – sakė Kretingos VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius V. Liepinis. Jo teigimu, tuo atveju, jeigu ūkyje būtų nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, o jame viskas būtų tvarkinga, kompensacija ūkininkui būtų mokama, tačiau jei biosaugos reikalavimai nebus vykdomi – kompensacija nebus skirta, be to, tokiu atveju kaimyniniai ūkiai gali pareikšti pretenziją.

Pasak Klaipėdos VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. Baužos, iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Todėl susirgusios kiaulės nėra gydomos, o utilizuojamos. Vienintelis būdas esamomis priemonėmis nugalėti šią ligą – mažinti šernų, kurie yra pagrindiniai afrikinio kiaulių maro platintojai, populiaciją. „Siekiant paskatinti šernų medžioklę, šiuo metu Seime svarstoma idėja leisti medžiotojams sveiką šernieną parduoti, nes dabar to daryti negalima“, – kalbėjo A. Bauža.

Savivaldybėje vykusiame susitikime kalbėta ir apie Kretingos mieste viešai tiekiamo vandens kokybę. Pasidžiaugta, kad daugiau nei metai laiko, kaip Kretingos miesto vandentiekyje stebėjimo vietų paimtuose geriamojo vandens mėginiuose nebėra makrobestuburių. Vandenvietes eksploatuojanti įmonė „Kretingos vandenys“ laikosi visų prevencinių priemonių taršai išvengti, vykdo vandens stebėseną, profilaktinę Kretingos mieste ir kitose rajono vietose esančių vandenviečių priežiūrą bendradarbiaudama su Kretingos VMVT.

„Nuolat raginame gyventojus naudotis viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir centralizuotai tvarkoma kanalizacija. Rajone intensyviai vykdomi vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, naudojantis ne tik Europos Sąjungos fondų parama, lėšų iš savo biudžeto skiria ir savivaldybė, UAB „Kretingos vandenys“, kad gyventojai gautų visus privalomuosius reikalavimus atitinkantį vandenį, kurio kokybė nuolat stebima  ir kontroliuojama, taip pat, kad pagerėtų ekologinė aplinkos būklė, nes nuotekų valymo sistema sumažina nuodingų buitinių nuotekų išleidimo į vandens telkinius problemą“, – pažymėjo meras.

Klaipėdos ir Kretingos VMVT vadovai susitikime užsiminė ir apie planus reorganizuoti VMVT, tačiau iki šios dienos tokias pertvarkas inicijuojanti Vyriausybė konkrečių sprendimų nėra priėmusi.

 

Informacinių technologijų skyrius