Beveik metus intrigą kurstęs Kretingos muziejuje eksponuojamos parodos „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ dviejų paveikslų detektyvas pasiekė atomazgos tašką. Muziejininkai iš Kauno ir Šiaulių tapo neįprastos ekspertizės liudytojais – jų ir gausaus žiniasklaidininkų būrio akivaizdoje paveikslai buvo išimti iš rėmų ir visapusiškai apžiūrėti. Ekspertizę atliko dvi įspūdingų profesinių patirčių Danijos meno ekspertės Charlottė Christensen ir dr. Tinė Slotsgaard, specialiai tam pakviestos į Kretingos muziejų.
Patvirtinta Jenso Juelio autorystė
Po apžiūros konstatuota, jog pirminės prielaidos, kad tai garsaus Danijos tapytojo Jenso Juelio darbai, buvo teisingos. Taip pat identifikuota viena iš paveikslo herojų – Berthė Brockenhuus, jauna moteris iš kilmingos Danijos šeimos. Kitame paveiksle pavaizduoto vyro tapatybė lieka neįvardinta, tačiau ekspertinė apžiūra leidžia teigti, jog jis taip pat nutapytas danų dailininko dirbtuvėse, kurios XVIII a. Kopenhagoje buvo populiarios ir kur užsisakyti portretus Danijos diduomenei buvo prestižo reikalas.
Vakar prie Berthės Brockenhuus jau atsirado etiketė apie paveiksle pavaizduotos moters tapatybę ir jos portretą nutapiusį Jensą Juelį.
Detektyvo pradžia – atsitiktinumas
Intriguojantis meno detektyvas prasidėjo daugiau nei prieš metus nuo Kretingos muziejininkų komandiruotės į Daniją. Po apsilankymo Gammel Estrup pilyje, kurioje tarp daugybės paveikslų eskponuojamas ir danų tapybos korifėjaus Jenso Juelio sukurtas danų didikės Berthės Brockenhuus portretas, kretingiškiai kolegoms padovanojo parodos „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ katalogą.
Netrukus į Kretingos muziejų atskriejo danų laiškas. Kataloge jie pamatė Berthės Brockenhuus portretą, tik jame vaizduojama dama vilki balta suknele ir yra pavadinta slaviškos kilmės didikės Praskovjos Viazemskajos Zubovienės vardu. Paveikslo kūrėjas įvardintas kaip nežinomas. Jenso Juelio braižą danai atpažino ir kitame šioje parodoje eksponuojamame kilmingo vyro portrete. Paveiksle vaizduojamas jaunas vyras įvardintas kaip grafas Dmitrijus Zubovas. Pirmąjį laišką iš Gammel Estrup pilies danai reziumavo: „Jei šie portretai iš tiesų vaizduoja Berthę Brockenhuus ir jos vyrą Johaną Ludvigą Brockenhuus, tuomet Jūsų kolekcijoje yra du vieno iš garsiausių Danijos meistrų darbai. Tai būtų tikra sensacija.“ Laiškas iš Danijos tapo stimulu Kretingos muziejininkams ieškoti ekspertų, galinčių patvirtinti ar paneigti šiuos spėjimus.
Sovietų palikimas: painiava ir kulkų žymės
Abu paveikslai į Kretingos muziejuje vykstančią parodą „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ buvo atvežti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus fondų 2025-ųjų pavasarį. Čia po Antrojo pasaulinio karo pateko dalis iš Palangos dvarų nacionalizuotos grafų Tiškevičių meno kolekcijos, kita buvo saugoma Kretingos muziejuje. Muziejininkams ir menotyrininkams prireikė trijų dešimtmečių surankioti duomenis, kuo iki sovietų okupacijos didžiavosi Tiškevičiai, iš naujo surinkti ir parengti kolekcijos parodą. Tai, kad paveikslų atribucijos galėjo būti netikslios, meno istorijų ir muziejininkų nestebina: sovietų valdžia negailėjo dvarų, jie buvo plėšiami, meno kūriniai niokojami ar nusavinami be jokių dokumentų, išsamesnių aprašymų.
Beje, danų ekspertėms apžiūrint Jenso Juelio tapytą jauno vyro portretą, akivaizdu, jog jį restauravę specialistai meistriškai paslėpė skylę veide. Pasak Irmantės Šarakauskienės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Užsienio dailės kuratorės, žinant Lietuvos istoriją, galima spėti, jog tai galėjo būti kulkos palikta žymė.
Didžioji mįslė lieka: kas sieja Daniją ir Tiškevičius?
Dr. Tinė Slotsgaard, Danijos meno restauravimo centro vadovė, apžiūrėdama Jenso Juelio paveikslus, ne kartą akcentavo jų puikią būklę. „Paveikslams daugiau nei 200 metų. Jie yra labai geros būklės. Tai liudija ir meistro, ir Lietuvos restauratorių darbo kokybę“,– tuo, ką mato, džiaugėsi ekspertė. Išrėmintos drobės, jų kraštai, tvirtinimo elementai, specifinės laiko žymos jai nesukėlė jokių abejonių dėl autorystės. Nuodugnesnių tyrimų pasitelkiant moderniausias technologijas, pasak jos, reikėtų, jeigu norėtume išsiaiškinti, kuris iš dabar jau žinomų keturių Jenso Juelio nutapytų Berthės Brockenhuus portretų yra pirmasis, o kurie – šiek tiek pakeistos ir jau vėlesnės iš to paties meistro dirbtuvių pasklidusios versijos.
Jenso Juelio gyvenimą ir kūrybą daugelį metų tyrinėjanti ir apie šio menininko kūrybą knygą parašiusi Charlottė Christensen sako, jog dabar lieka įdomiausias klausimas, kas sieja Jensą Juelį, Berthės Brockenhuus šeimą ir grafus Tiškevičius. „Žinome, kas su šiais paveikslais vyko po 1940-ųjų, tačiau nieko nežinome, kas vyko su jais, kai jie iškeliavo iš Jenso Juelio dirbtuvių Kopenhagoje ir kaip jie atsidūrė Lietuvoje“,– retoriškai klausė ji. Meno istorikė sakė, jog Lietuvai artimiausias taškas, kuriame per savo gyvenimą lankėsi danų tapytojas, buvo Drezdenas. Jokių ryšių su Lietuva, ar Rusijos didikų šeimomis, ji nėra aptikusi. Tad neatmetama ir atsitiktinio pirkinio galimybė: gal kolekciją rinkusiems Tiškevičiams kur nors Europoje patiko pamatytas Berthės Brockenhuus ir jauno vyro portretas, kurį meistriškai nutapė pripažintas danų menininkas.
Ne mažiau mįslių lieka dėl jauno vyro portreto kilmės. Danų menotyrininkės sakė, jog žinoma, kad Jensas Juelis tapė ne tik Berthę Brockenhuus, bet ir jos vyro tėvus bei brolį. Šie paveikslai yra žinomi, portretų herojų tapatybės patvirtintos. Pirminė prielaida, jog į Tiškevičių kolekciją patekusiame Jenso Juelio paveiksle yra Berthės Brockenhuus sutuoktinis, anot jų, logiška, tačiau bent juo šiuo metu neturima jokių tai pagrindžiančių duomenų. Tad po šio vizito prie paveikslo kabos etiketė, nurodanti, jog tai nežinomo vyro portretas, kurį nutapė Jensas Juelis.
Kretingos muziejus kviečia atrasti „Neatpažintą grafų Tiškevičių meno kolekciją“
„Praradome Zubovus, bet gavome Jensą Juelį“,– po susitikimo su Danijos meno ekspertėmis juokavo Irmantė Šarakauskienė, Nacionalinio N. K. Čiurlionio muziejaus Užsienio dailės kuratorė. Pasak viešnių iš Danijos, žinia, kad Lietuvoje esama Jenso Juelio paveikslų pateks į įvairias duomenų bazes ar meno žemėlapius, kurie aktualūs šio menininko kūrybą tyrinėjantiems ir ja besidomintiems gerbėjams.
Beje, eksperčių iš Danijos vertinimui du natiurmortus pateikė ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Jie anksčiau Lietuvoje buvo pristatomi kaip Jenso Juelio kūriniai. Patvirtinimo tokiam teiginiui negauta. Tam esą reikėtų detalesnių tyrimų.
Paroda „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“, kurioje, kaip nuo šiol žinoma, puikuojasi net du Danijos meno pasaulio korifėjaus darbai, Kretingos muziejuje bus eksponuojama iki kitų metų rudens. Ji parengta Kretingos muziejui bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio meno muziejumi.
