Spalio mėnesį kviečiame aplankyti Jurgitos Pakerytės-Ziablicevos tapybos darbų paroda „10 eutofijų“ ir susipažinti su menininkės kūryba.
„Jurgita Pakerytė- Ziabliceva – klaipėdietė dailininkė, savo tapybos kelią pradėjusi 2014 metais. Iki tol moteris taip pat dirbo meno srityje – specializavosi teminių kostiumų kūrime. Šiandien autorės kūrybinę biografiją puošia 12 personalinių bei 5-ios grupinės parodos (2016 m. Klaipėdos koncertų salėje, 2017 m. ir 2020 m. Klaipėdos „Rūtų“ galerijoje, 2018 m. Vilniaus „Pylimo“ galerijoje ir kt.).
Jau beveik dešimtmetį nuosekliai kurianti abstrakcijos žanro rėmuose, Jurgita atskleidžia jautrų, moterišką, subtilų savo kūrinių pradą. Laisvai improvizuotose kompozicijose kaskart suskamba akrilinių dažų faktūrų įvairovė, tapybos daugiasluoksniškumas, potėpių laisvė, turtingas ir niuansuotas rudeniškas koloritas su šmėstelinčiais emocionaliai ryškių, tačiau suvaldytų spalvų pliūpsniais.
Kūrybinis dailininkės metodas – intuityvus, improvizuotas. Tapydama J. Pakerytė-Ziabliceva kliaujasi intuicija, išsivaduoja nuo racionalaus proto gniaužtų, tarsi pasineria į transo būseną. Toks automatinis meninis veiksmas, iš pirmo žvilgsnio, paliktas savieigai, vis dėlto turi ir pradžią, ir pabaigą – tapydama abstrakcijas autorė geba laiku sustoti, tad nenuostabu, jog jos kūriniai nuolat spinduliuoja lengvumo įspūdžiu.
Atskiro paminėjimo verti iškalbingi dailininkės kūrinių pavadinimai. Tai tarsi lakoniški, poetiški pasakojimai, nurodantys ne konkrečius objektus, o veikiau kalbantys apie žmogaus dvasines būsenas, gamtos transformacijas, jos gaivališkumą.
Lyriškos abstrakcijos kai kada įgauna figūratyvumo – turtinguose tapybiniuose sluoksniuose išnyra miško, augalų, jūros purslų užuominos, skirtingų metų laikų motyvų fragmentai. Tiesa, pastarieji objektai yra neatskiriami nuo perteikiamos aplinkos efemeriškumo ir mistiškos dvasios“ / Menotyrininkė Agota Bričkutė/.
