Kūlupėnų seniūnijos istorija

Kūlupėnai - Kaimui vardą davė Salanto intakas Kūlupis (žemaitiškai kūlis – akmuo). Pirmąkart Kūlupėnai paminėti 1566 m. Platelių dvaro inventoriuje. XVI-XVII a. kaime gyveno apie 20, o 1738 m. – 11 valstiečių šeimų.

Kūlupėnų<br />
pradžios mokyklos mokiniai ir<br />
mokytojai XX a. 4 deš. Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos<br />
archyvasNuo XVIII a. kaimas priklausė Kartenos valsčiui ir dvarui, su kitapus esančiais Sakuočiais sudarė Kūlupėnų seniūniją. Kūlupėniškiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Mūšyje su rusais Žarėnuose netoli Telšių krito valstietis A. Zubė. Sukilimo metu prieš grafą Šuazelį sukilo kumečiai T. Jankauskis, J. ir P. Viskantai, A. Kniukšta, P. Jonušas, M. Paulauskas, K. Želvys, J. Balsys ir ūkininkas B. Daukantas, o už dalyvavimą sukilime į rusų nelaisvę buvo paimti D. Bernotas, J. Jazdauskis, M. Pocius, J. Rupertas ir J. Šverys. 1846 m. Kūlupėnų kaime buvo 31, o jo žemėse išaugusiame Sausgalvių užusienyje – 3 sodybos. 1849 m. grafo F. Pliaterio Kartenos dvarui priklausė 154 baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius dvarui mokėjo 127 valstiečiai. 1900–1913 m. gyventojų skaičius ūgtelėjo nuo 423 iki 444 žmonių. 1904 m. buvo atidaryta rusiška pradinė mokykla. 1923 m. buvo 75 sodybos ir 514 gyventojų.

Kūlupėnų<br />
geležinkelio tilto statyba 1931 m. (Kretingos muziejau fondai)Tarpukariu Kūlupėnai tapo ekonomiškai svarbia Kretingos apskrities gyvenviete. Tiesiant 1931–1932 m. Kretingos-Telšių geležinkelio ruožą, Kūlupėnuose buvo pastatyta moderni geležinkelio stotis, o skersai Salanto slėnio nusidriekė vienas didžiausių Žemaitijoje geležinkelio tiltų. Prie stoties sandėlius ir parduotuvę pasistatė Kretingos vartotojų bendrovė. 1940 m. Lietuvos kooperatyvų sąjunga „Linas“ kaime įkūrė Kartenos linų apdirbimo fabriką ir suprojektavo darbininkų gyvenvietę. Iš visuomeninių organizacijų aktyvumu pasižymėjo pavasarininkai, jaunalietuviai, šauliai, jaunųjų ūkininkų ratelis.

Kūlupėnų jaunalietuvis, geležinkelio stoties kelio meistras J. Sabulis, tapo vienu iš pirmųjų tremtinių, kurie 1941-06-14 išvežti į Sibirą. 1948-1952 m. iš Kūlupėnų stoties į tremtį buvo vežami Kretingos apskrities (rajono) žmonės. 1945–1952 m. tremtys palietė apie 20 kūlupėniškių šeimų, o tremtinio dalia ištiko 67 žmonės.

Kūlupėnų<br />
(Kartenos) geležinkelio stotis 1932 m. (Kretingos muziejaus fondai)1946 m. prie geležinkelio stoties pradėjo veikti ryšių skyrius. 1947 m. ėmė dirbti Kartenos linų apdirbimo fabrikas, prie kurio veikė 220 kW galingumo elektrinė, tiekusi elektrą ir gyvenvietei. 1949 m. pradinė mokykla pertvarkyta į septynmetę, vėliau – į aštuonmetę mokyklą. 1953 m. atidaryta biblioteka, 1957 m. – felčerių-akušerių punktas, 1960 m. prie linų fabriko pradėjo veikti kultūros namai.

1949 m. visi Kūlupėnų ūkininkai buvo suginti į „Draugystės“ kolūkį, kuris vėliau reorganizuotas į Kūlupėnų tarybinį ūkį. Nuo 1950 m. Kūlupėnai priklausė Salantų, o nuo 1959 m. – Kretingos rajonui. Pokariu veikė Kūlupėnų apylinkė, kurios administracinis centras iš pradžių glaudėsi Asteikių kaime, o vėliau buvo perkeltas į Kūlupėnus. 1959 m. Kūlupėnuose gyveno 668, 1970 m. – 803, 1979 m. – 1012, 1985 m. – 1114, 1999 m. – 1200, o 2002 m. – 1330 žmonių.

1998 m. Kūlupėnų pagrindinei mokyklai suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas, o gyvenvietėje įkurta katalikų bažnyčia.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas