Kretingos miesto istorija

Kretinga – sena Vakarų Lietuvos gyvenvietė, kurios vardas pirmąkart paminėtas 1253 m.

Nuo 1566 m. žinomas Kretingos kaimas ir dvaras, kurį valdė Žemaičių seniūnai Kęsgailos, didieji kunigaikščiai Žygimantas Senasis (1532-1548) ir Žygimantas Augustas (1548-1572), didikai Chodkevičiai (1572-1622), Sapiegos (1622-1745), Masalskiai (1745-1795), Potockiai (1795-1806), Zubovai (1806-1874) ir Tiškevičiai (1875-1944).

Kretingos<br />
miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius<br />
(1560-1621). Portretas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai<br />
bažnyčiojeŽymus Lietuvos karvedys J. K. Chodkevičius 1602-1617 m. įkūrė bažnyčią, pranciškonų vienuolyną ir miestą, kuriam 1609 m. suteikė Magdeburgo teisę. Kretinga tapo svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatininkystės centru, katalikybės tvirtove protestantiškos Prūsijos pasienyje. 1609-1610 m. joje įsteigta parapinė mokykla, o 1611 m. gyveno 57 šeimos.

Kretingos<br />
miesto 1771 m. planas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas1771 m. Kretingoje gyveno 147 šeimos, stovėjo rotušė, svečių namai, prieglauda, karčema, vandens malūnas ir 140 gyvenamųjų namų. XVIII a. viduryje įsikūrė žydų bendruomenė. Vyskupas I. J. Masalskis 1775 m. įkūrė I-ją Vakarų Žemaitijoje vidurinę mokyklą.

1802 m. gyveno 555 žmonės, įsikūrė evangelikų liuteronų parapija. Nuo XIX a. pr. veikė parapinė mokykla, kuri 1836 m. suvalstybinta ir surusinta. Ją baigė Lietuvos istorikas S. Daukantas, 1808 m. minimas tarp geriausių mokinių. Vienuolyne gyveno žymus pamokslų sakytojas, botanikas, liaudies gydytojas, pranciškonų kunigas A. J. Pabrėža (1771-1849), I-sios lietuvių kalbos gramatikos autorius S. Grosas (1771-1835).

1861 m. mieste buvo 1616 gyventojų, 171 namas, muitinė, valdinė mokykla, 3 vandens malūnai, keletas vyno ir alaus daryklų, kalkių degykla ir stambiausias Telšių apskrityje plytų fabrikas. 1866 m. įsikūrė stačiatikių bendruomenė. Kretingos dvaras 1875 m. tapo grafo J. Tiškevičiaus šeimos rezidencija. Jame 1878 m. pradėjo veikti I-ji Lietuvoje hidroelektrinė, 1882 m. – telefono linija, o 1898 m. – lietuviškas vaikų darželis. 1897 m. mieste buvo 3418 gyventojų (1646 katalikai, 1230 judėjų, 443 protestantai, 126 stačiatikiai).

1915 m. vokiečių karinė valdžia įkūrė Kretingos apskritį ir nutiesė Bajorų–Priekulės (Latvija) geležinkelį. 1917 m. kretingiškis provizorius V. Grudzinskas dalyvavo Lietuvių konferencijoje, išrinkusioje Valstybės Tarybą. 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo per 300 savanorių, kilusių iš Kretingos krašto.

Pirmasis<br />
tarpukario Kretingos burmistras Jonas Paulauskas (1924-1934 m.)<br />
(Kretingos muziejaus fondai)1923 m. mieste buvo 278 kiemai ir 2532 gyventojai. 1924 m. Kretinga gavo antraeilio miesto savivaldos teisę. Miesto reikalais rūpinosi 9 narių taryba. Jai vadovavo burmistras J. Paulauskas, o 1934 m. jį pakeitė T. Dambrauskas. Prie miesto buvo prijungta dalis dvaro, vienuolyno, Kretingsodžio ir Kluonalių kaimų žemių, suformuotas miesto parkas, įrengtas stadionas, 1932 m. nutiesta Kretingos-Telšių geležinkelio linija. 1931 m. mieste gyveno 4448, o 1938 m. – 6300 žmonių.

Kretinga<br />
apie 1936 m.  (Kretingos muziejaus fondai)Tarpukariu Kretingoje veikė apskrities, valsčiaus ir miesto savivaldybių įstaigos, policijos nuovada, miškų urėdija, mokytojų kursai, 2 lietuvių ir 1 žydų pradinės mokyklos, privati žydų ir valdinė lietuvių progimnazijos, Vytauto Didžiojo Šventosios gimnazijos klasės, žiemos žemės ūkio mokykla, biblioteka, skaitykla, knygynas, muziejus, ligoninė, ambulatorija, 2 vaistinės, 2 spaustuvės, muitinė, 4 bankai, žvakių fabrikas, sacharino gamykla, arbatžolių fasavimo įmonė, saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvės, kosmetikos laboratorija, skerdykla, aliejaus spaudykla, žuvų rūkykla, gintaro dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, 2 malūnai, elektros stotis, koklių, statybos, baldų ir kt. dirbtuvės, daug privačių krautuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė.

1912-1949 m. Kretingos vienuolynas buvo Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos centras. Pranciškonai pastatė gimnaziją, Lurdo grotą, Šv. Antano prieglaudos rūmus, įsirengė elektros stotį, spaustuvę, įkūrė individualių kotedžų rajoną Savanorių gatvėje.

1941-1952 m. į Rusijos gilumą iš Kretingos apskrities (rajono) buvo ištremta per 3200 žmonių. 1941 m. naciai sunaikino Kretingos žydų bendruomenę (per 1000 žmonių). 1941 m. birželio 26 d. gaisras sudegino didžiąją miesto dalį. Sovietiniam režimui 1945-1952 m. apskrityje priešinosi „Kardo“ rinktinės partizanai. 1949 m. sovietų valdžia uždarė vienuolyną (1989 m. į Kretingą sugrįžę pranciškonai atnaujino savo veiklą).

Talkininkai 1951 m. valo karo metais sudegusio miesto griuvėsius<br />
dabartiniame skvere (Kretingos muziejaus fondai)Panaikinus apskritį ir valsčių, 1950 m. miestas tapo Kretingos rajono ir miesto savivaldybių administraciniu centru. Jame 1959 m. gyveno 9690, 1979 m. – 16197 žmonės. Miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininkais buvo A. Metrikas, O. Burakovienė, V. Kutra, D. Matuliauskas, J. Narmontas, Kivyta, P. Stainys, A. Kubilinskienė ir A. Elinskas.

1989 m. Kretinga turėjo 120 gatvių, kurių ilgis 50 km. Mieste stovėjo 1997 gyvenamieji namai (1205 mūriniai), gyveno 19200 žmonių, veikė per 40 įmonių, įstaigų ir organizacijų.

Pirmasis<br />
Kretingos miesto meras Antanas Tamošauskas (1990-1993)1990 m. išrinkta pirmoji nepriklausoma Kretingos miesto taryba. Jos pirmininku tapo A. Lisovskis, o pirmuoju miesto meru – A. Tamošauskas, kurį 1993 m. pakeitė P. Gliaubertas. 1995 m. miestas neteko savivaldos teisių, kurias perleido Kretingos rajono savivaldybei.

Šiandien Kretinga užima 1542 ha plotą. Joje gyvena per 22000 žmonių, veikia 3 darželiai-pradinės mokyklos, 2 vidurinės mokyklos, 2 gimnazijos, suaugusiųjų, meno ir sporto mokyklos, kultūros centras, E. Radžiaus teatras, vaikų dramos teatras „Atžalynas“, viešoji M. Valančiaus biblioteka, muziejus, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, motobolo aikštynas, stadionas, keletas kavinių ir svečių namų, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, vaikų globos namai, kelios vaistinės, veterinarijos įmonė ir vaistinė, autobusų ir geležinkelio stotys.

Dvasiniu miestiečių gyvenimu rūpinasi pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos vienuolynas, pirmasis Lietuvoje ir Baltijos kraštuose Šv. Klaros seserų vienuolynas, vienintelė Lietuvoje Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių seserų misionierių vienuolija, o beglobius žmones ir vienišus senelius globoja ir prižiūri Labdaringųjų misionierių ordino seserys teresietės.

Mieste vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia keli stambūs prekybos centrai, vartotojų kooperatyvas, daug smulkių parduotuvių, 2 turgavietės. Stambiausia pramonės įmonė AB „Kretingos grūdai“ gamina kombinuotus pašarus gyvuliams ir paukščiams, superka, parduoda, valo ir saugo grūdus. UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ augina lapes ir audines, o UAB „Ostsee Fisch Kretinga“ apdirba žuvį. Mieste veikia privačios įmonės ir akcinės bendrovės, kurios vykdo statybos darbus, vysto apdirba medieną, gamina baldus, teikia transporto paslaugas, apdirba akmenį ir pan.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas