Restauruota grafų Tiškevičių koplyčia duris atvėrė visuomenei

Spalio 31-ąją, Visų šventųjų dienos išvakarėse, lankytojams duris po rekonstrukcijos darbų atvėrė grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus.

Atnaujintos Tiškevičių koplyčios atidarymo dieną pirmuosius čia susirinkusius miesto istorija besidominčius kretingiškius pasveikino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Danutė Skruibienė, savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, savivaldybės specialistai, koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbus atlikusios UAB „Pamario restauratorius“ atstovai, broliai pranciškonai.

Pasak Kretingos muziejaus direktorės, prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines, atiduodant pagarbą išėjusiems artimiesiems, galime nusilenkti ir tiems, kurie tiek daug nuveikė savojo kraštui labui, jo istorijai ir kultūrai – garsiai Lietuvos didikų giminei, grafams Tiškevičiams, filantropams, meno ir mokslo mecenatams. V. Kanapkienės teigimu, atkurti autentišką koplyčios aplinką su laiptais iš abiejų pastato pusių pradėta pernai. Nors bandymų buvo ir anksčiau, tačiau šįsyk juos sistemingai leido atlikti įgyvendinamas projektas, finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Viso projekto vertė yra 228 tūkst. 818,64 eurų. Už šias lėšas rangos darbus vykdžiusi UAB „Pamario restauratorius“ atkūrė autentišką neogotikinės dviaukštės koplyčios aplinką su laiptais abipus pastato. Restauravimo darbų metu buvo hidroizoliuoti kriptos pamatai ir sienos, įrengti postamentai karstams, sutvarkytos grindys, įvestas elektrinis palaikomasis šildymas, įdėti varstomi langai, įrengtos apsauginė bei gaisrinė hidrolizoliacijos. Koplyčioje ir mauzoliejaus prieigose įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytojus su Tiškevičių koplyčios istorija, kriptoje palaidotais asmenimis.

Į restauruotą kriptą sugrąžinti grafų šeimos bei jų aplinkos žmonių palaikai: pastatyti mediniai karstai su Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių palaikais ir du metaliniai sarkofagai su nežinomos moters ir penkerių metukų grafų anūkės Marijos palaikais. Toje vietoje, kur buvo užmūryti sutuoktinių grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai, šiuo metu padėti mediniai karstai, kurie vėliau bus perkelti į restauruotus sarkofagus – pabaigti restauruoti jie į Kretingą turėtų būti atvežti iki gruodžio pabaigos.

„Istorikai ir kraštotyrininkai daug metų spėliojo, kur yra palaidotas Kretingos dvaro sodybos savininkas grafas Juozapas Tiškevičius. Dar 2014 m., gavus Kultūros paveldo departamento leidimą ir pradėjus vykdyti koplyčios kriptos archeologinius tyrinėjimus, istorikams buvo kilęs klausimas, kas gi užmūryta betono postamentuose, ant kurių buvo pastatyti paprasti mediniai karstai. Pragręžus skylę ir įvedus zondą su filmavimo kamera, abejonių nebeliko. 2015 m., po antropologinių ir genetinių tyrimų, nustatyta, kad keturiuose karstuose yra Sofijos ir Juozapo Tiškevičių, jų anūkės Marijos ir nežinomos moters palaikai. Istorikas Julius Kanarskas jau narplioja ir šią mįslę – tikime, kad tik laiko klausimas, kada tiesa paaiškės“, – susirinkusiems kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė, patikinusi, kad muziejininkų noras sužinoti tiesą ir ištrinti baltas šios garsios giminės istorijos dėmes yra didžiulis.

„Man asmeniškai žiūrint į šį objektą, norisi jį sakralumu ir grakštumu sulyginti su Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Tikiu, kad šis mauzoliejus taps ta vieta, kurioje norėsis apsilankyti visiems, siekiantiems labiau pažinti Kretingą ir šio miesto istoriją. Savivaldybė savo ruožtu toliau dirbs, kad šis objektas, atiduodant pagarbą grafams Tiškevičiams ir jų palaikams, tinkamai tarnautų mūsų miestui“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė savivaldybės vadovas J. Mažeika. Už indėlį atkuriant Tiškevičių šeimos koplyčią-mauzoliejų savivaldybės meras jos atidarymo šventėje padėkojo Kretingos muziejaus vadovei J. Kanapkienei ir muziejininkams, administracijos direktoriui V. Domarkui ir projektą koordinavusiems administracijos specialistams, rangovo „Pamario restauratoriaus“ komandai, kuri pradėjusi dirbti 2017 m. net per liūtis savo darbą atliko profesionaliai ir užbaigė laiku.

Seimo narys, Kretingos rajono garbės pilietis A. Vinkus kretingiškiams perdavė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą ir padėką, kad Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais savivaldybė pasirūpino atkurti ne tik Kretingai, bet visai tautai svarbios grafų Tiškevičių šeimos, vedusios tuometinės Lietuvos visuomenę į priekį, palikimą. Seimo narys A. Vinkus savivaldybės merui J. Mažeikai Seimo Pirmininko vardu įteikė dovaną – įrėmintą „Tautišką giesmę“, muziejaus direktorei V. Kanapkienei padovanojo knygą-albumą „Medinės Lietuvos bažnyčios“. Mylėti Kretingą, kaip tą darė grafai Tiškevičiai, daryti gražius ir prasmingus darbus kartu kvietė ir savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas, susirinkusiems perdavęs kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sveikinimą.

UAB „Pamario restauratorius“ generalinis direktorius Aldas Kliukas, pasidžiaugęs muziejaus ir savivaldybės vadovų iniciatyva atkurti koplyčios autentišką išvaizdą ir restauruoti ją, sakė, jog įmonė didžiuojasi, jog šį išskirtinį objektą gali įsirašyti į savo atliktų darbų sąrašą.

Po brolio pranciškono, diakono Bernardo Sauliaus Belicko eilių atnaujintą koplyčią pašventino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus. Į kriptos vidų pakviesti susirinkusieji prie karstų su Tiškevičių šeimos bei jų aplinkos žmonių palaikais uždegė po simbolinę atminimo žvakutę.

Vėliau visi norintys koplyčioje galėjo apžiūrėti ten įrengtą laikiną ekspoziciją, kurioje – muziejaus fonduose saugomi Tiškevičių šeimai priklausę asmeniniai bei religiniai daiktai. Grafų Tiškevičių giminei atminti buvo giedami tradiciniai Žemaičių Kalvarijos kalnai.

 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmanas. Koplyčia pastatyta 1893 m. Kretingos dvaro paveldėtojo Aleksandro Tiškevičiaus ir jo motinos Sofijos Tiškevičienės lėšomis. Koplyčios kripta turėjo tapti Tiškevičių šeimos ir giminės narių amžinojo poilsio vieta, o viršutinė koplyčios dalis skirta maldai ir susikaupimui.

 

 

 

Informacinių technologijų skyrius