Lankėsi VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Paulius Drungilas

Į Kretingos rajono savivaldybę su administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku šią savaitę atvyko susitikti pajūryje viešintis Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius dr. Paulius Drungilas.

Iš Kretingos miesto kilęs svečias susitikime atviravo, jog jaučiasi dėkingas tuometinei Kretingos Simono Daukanto vidurinei mokyklai, kurioje mokiniams buvo sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų, turėjo galimybes vykti į respublikines ir tarptautines matematikos olimpiadas, kas be galo svarbu, padedant jaunam žmogui apsispręsti, kokią profesiją pasirinkti.

Profesorius Paulius Drungilas jau ilgą laiką dirba Vilniaus universitete: nuo gegužės išrinktas eiti Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigas, yra vienas jauniausių šio universiteto profesorių.

Dar mokydamasis S. Daukanto vidurinėje mokykloje Kretingoje pradėjo skinti laurus pasaulinėse matematikų olimpiadose. Buvo pirmasis matematikos mokytojo Vytauto Narmonto mokinys, pirmąkart iš Kretingos patekęs į tarptautinę jaunųjų matematikų olimpiadą. Tada į Kretingą parvežė pasaulio matematikų olimpiados, vykusios Rumunijoje, medalį. O kad nori būti matematiku apsisprendė jau dešimtoje klasėje.

„Norint pasiekti tokių rezultatų, manau, pirmiausia reikia užsispyrusio mokinio, dar – gero mokytojo, įdedančio daug darbo perduodant žinias bei patirtį, ir tinkamos mokyklos aplinkos“, – kalbėjo direktorius V. Domarkas.

Susitikime dalyvavęs rajono Tarybos narys J. Drungilas sakė galintis patvirtinti, kad V. Domarko, kaip buvusio mokyklos direktoriaus, indėlis sūnaus profesinėje karjeroje didelis. Be abejo, ir mokytojų, tokių kaip sūnų mokiusio matematiko V. Narmonto, vieno iš aukščiausiai Lietuvoje įvertintų pedagogų.

Pasidžiaugta, kad daug profesinėje srityje pasiekė ir kitas V. Narmonto mokinys Paulius Šarka, kuris šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje, VU yra apsigynęs daktaro disertaciją.

Prof. Paulius Drungilas sakė, kad į gimtąją Kretingą jam visuomet malonu ir gera sugrįžti, nes šis miestas savas bei mielas širdžiai. Be to, kaskart pastebintis, kaip miestas keičiasi, tvarkosi.

Susitikime svečias su administracijos direktoriumi V. Domarku diskutavo šalies universitetų efektyvumo, aukštojo mokslo kokybės tobulinimo, pedagogų rengimo klausimais.

Pasak prof. P. Drungilo, VU keletą pastarųjų metų vykdo vidines reformas, siekdamas sėkmingai konkuruoti su geriausiais pasaulio universitetais. „Universitetas turi autonomiją ir todėl pats turėtų nuspręsti bei atsakyti už kokybinius dalykus, su prielaida, kad gaus tinkamą valstybės finansavimą, konkuruojant dėl dar aukštesnių pozicijų tarptautiniuose universitetų reitinguose. Ir šiame sudėtingame procese, viliantis, kad kokybinis lūžis greitu metu įvyks, labai tikimasi centrinės valdžios palaikymo. Šiuo metu VU, nežiūrint demografinių problemų, surenka daugiau studentų nei kiti šalies universitetai. VU Matematikos ir informatikos fakultete per 90 proc. visų studentų studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o tai reiškia, kad jie – patys geriausi tos kartos abiturientai“, – teigė prof. P. Drungilas.

Diskutuojant apie mokytojų ir ypač matematikų specialistų rengimą, atkreiptas dėmesys į vieną didžiausių problemų – didėjantį vidutinį Lietuvos pedagogų amžių, palyginti nedidelį stojančiųjų į šias studijas skaičių. „Ypatingai matematikos mokytojų trūksta Vilniaus regione, todėl būtina kalbėtis, kartu tartis, ką dar reikia keisti, kad žmonės rinktųsi matematikos mokytojo profesiją, kaip būtų galima pritraukti geriausius savo kartos absolventus“, – sakė prof. P. Drungilas.

Savivaldybės administracijos direktoriui pasvarsčius apie išaugusią tam tikrų profesijų absolventų paklausą, kai, pavyzdžiui, inžinerijos ar informacinių technologijų sričių studentai pradeda dirbti jau pirmuosiuose studijų kursuose, prof. P. Drungilas sakė manantis, kad tokia praktika nėra gera. „Pirmiausia nuo to labai nukenčia studijų kokybė, kadangi pradėjęs dirbti žmogus mokslams negali skirti pakankamai laiko. Trumpoje perspektyvoje, žinoma, studentas laimi, nes įgyja finansinę nepriklausomybę nuo tėvų, tačiau ilgojoje – pralaimi, nes po tam tikro laiko prireikia didesnių žinių ar įgūdžių ir tuomet aiškiai matyti, kuris studentas skyrė pakankamai laiko studijoms, žino ir geba daugiau, o kuris – ne. Be abejo, yra tokių jaunų žmonių, kurie geba mokytis ir darbinėje aplinkoje būdami“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas.

Anot Tarybos nario J. Drungilo, pritraukti jaunus specialistus baigus studijas atvykti dirbti siekia ir Kretinga. Keletą metų savivaldybės biudžete numatomos lėšos finansuoti būsimų trūkstamų gydytojų rezidentūros studijas, tačiau vėliau iškyla klausimų, kaip toliau išlaikyti tokius jaunus specialistus, kuriuos vilioja didesnį darbo užmokestį, didesnes karjeros perspektyvas galinčios pasiūlyti įstaigos.

„Vakaruose steigiami tokie universitetiniai miesteliai, kuriuose kuriasi didelę pridėtinę vertę atnešančios kompanijos. Jos žino, kad ateityje turės darbuotojų, kurie jauni, yra baigę universitetą, turi abstraktesnį matymą, ir tai labai didelis privalumas. To palinkėčiau tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių miestų universitetams. Jiems būtina savarankiškai stengtis rasti papildomai lėšų, kaip išsilaikyti, nes tada aplinkui kursis ir verslas, generuojantis pridėtinę vertę miestams“, – akcentavo prof. P. Drungilas.

 

Informacinių technologijų skyrius