Posėdžiavo savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija

Vasario 8 dieną į planinį posėdį susirinkusi Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija (ESK) aptarė pasirengimo galimam potvyniui veiksmų planą 2018 metų laikotarpiui, žiemos sezono problemas, saugumo ant ledo prevencinių priemonių vykdymą, apžvelgė praėjusių metų civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos veiklą.

Posėdžiui vadovavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sakė, kad pasirengimo galimiems pavasario potvyniams priemonės aptariamos kasmet, o parengtą planą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Už civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą savivaldybėje atsakinga Rasmina Beniušienė, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja, apžvelgdama pernai rajone užfiksuotus potvynius, akcentavo, kad dažniausiai jie kilo dėl intensyvių liūčių, o didžiausi potvyniai pasireiškė Akmenos upėje ties Kretinga ir Minijos upėje ties Kartena. Todėl, pasak specialistės, ypatingą dėmesį potvynių pasirengimo priemonėms turėtų skirti dažniausiai užliejamų teritorijų ir sodybų gyventojai. Tokių sodybų Kretingos mieste yra apie 50: J. Basanavičiaus, Paupio, Pievų, Akmenės, Malūno tako gatvėse, Kartenoje – apie 24: Minijos, Laukų, Plungės ir Kretingos gatvėse, Padvariuose – kaimo turizmo sodyba „Vienkiemis“, taip pat sodininkų bendrija „Rasa“ – čia Minijos upė išsilieja iki apsauginio pylimo.

Apžvelgiant įvykdytas prevencines priemones potvynių kilimo grėsmei mažinti, buvo pristatyti pastaraisiais metais savivaldybės įgyvendinti projektai: rekonstruota Padvariuose esanti užtvanka ant Akmenos upės, sodininkų bendrijoje „Rasa“ sutvarkytas Minijos upės griaunamas krantas, sutvarkyti Minijos ir Alanto upių krantai Kartenoje. Administracijos direktoriaus pavaduotojo P. Černeckio teigimu, Aplinkos ministerijai savivaldybė yra pateikusi paraišką ir dėl kitų erozijos pažeistų Minijos upės krantų sutvirtinimo Kumponų kaime. Tikimasi, kad pastarasis projektas, kurio įgyvendinimo metu numatyta įrengti naujus pylimus ir paaukštinti esamus, sutvirtinti šlaitą nuo erozijos bus finansuotas.

Posėdžio metu R. Beniušienė pristatė civilinės saugos veiklos 2017 metais vertinimą savivaldybėje. Teigiamai įvertintas savivaldybės administracijos ir jos teritorijoje esančių ūkio subjektų, kitų įstaigų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, tačiau būtina ir toliau rajono gyventojams teikti rekomendacijas, kaip elgtis potvynio ar kitų pavojų atveju ir siekti, kad kuo daugiau gyventojų suaktyvintų trumpųjų pranešimų gavimo funkciją savo mobiliuosiuose telefonuose ir būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS).

Kiekvienos žiemos laikotarpiu padaugėja nelaimių dėl neatsargaus žmonių elgesio ant ledo. Užkertant joms kelią, savivaldybės civilinės saugos specialistai vykdė prevencinę akciją, kurios metu bendradarbiaujant su ugniagesiais gelbėtojais ir kariais savanoriais buvo tikrinamas ledo storis ant pagrindinių Kretingos miesto vandens telkinių: Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, žvyrduobės telkinio Kęstučio g., tvenkinio prie pirties Birutės g. bei Kretingos I dvaro tvenkinio. Gyventojų dėmesiui atkreipti pavojingiausios vietos buvo užtvertos „Stop“ juosta, aplink jas iškabinti įspėjamieji plakatai, rekomendacijos, kaip saugiai elgtis ant ledo, pateiktos rajono švietimo įstaigoms. Panašias akcijas, institucijoms bendradarbiaujant, keliant gyventojų ir ypač vaikų, sąmoningumą, užkertant kelią nelaimėms, planuojama vykdyti ir ateityje. Apsaugant vaikus nuo jų bandymų pažaisti ant vandens telkinių ledo, posėdyje išsakytas siūlymas aptverti netoli Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos esančius UAB „Kretingos vandenys“ paviršinių nuotekų telkinius nuo skardžio pusės.

Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja (savivaldybės gydytoja) Vanda Verbutienė pristatė sergamumo rajone situaciją. Bendras registruojamų susirgimų gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius pastarosiomis dienomis neauga: vasario 7 d. užregistruoti 42 gripo atvejai (iš jų – 4 vaikams), ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų užregistruota 124 (iš jų – 63 vaikams). Savivaldybės gydytoja susitikime sakė, kad situacija stebima kiekvieną dieną ir priminė asmens higienos laikymosi svarbą: būtina ne tik dažnai plauti rankas, bet ir vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas, vengti masinių susibūrimo vietų, o susirgus likti namuose, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.

Praėjusiais metais vykdytus gaisrų ir gelbėjimo darbus, dažniausias gaisrų kilimo priežastis pristatė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos kapitonas Eugenijus Bertašius. Pasak jo, daugiausia gaisrų pastaraisiais metais kilo atvirosiose teritorijose ir gyvenamosios paskirties pastatuose, o paros metu daugiausia gaisrų fiksuojama nuo 18 iki 21 val. Siekiant išvengti tokių nelaimių, nuolatinis rūpinimasis savo namų saugumu, atsakingas požiūris į saugų elgesį gyventojams turi tapti įpročiu. Viršininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo šių metų gegužės 1 dienos įsirengti autonominį dūmų signalizatorių privaloma visuose gyvenamuosiuose būstuose. Be to, ateityje ir toliau numatoma vykdyti įvairias prevencines akcijas, kaip pavyzdžiui pernai vykdyta prevencijos programa „Gyvenkime saugiai“. Jos metu rajono gyventojams buvo sumontuota 100 autonominių dūmų signalizatorių, kuriems įsigyti lėšų skyrė savivaldybė, paruošti ir platinami lankstinukai gaisrinės saugos tema.

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) viršininkas Virgilijus Liepinis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į priemonių, kurios padėtų rajono kiaulių laikytojams apsaugoti savo kiaules nuo afrikinio kiaulių maro (AKM), laikymąsi. Itin atidūs turi būti kiaulių laikytojai, norintys apsaugoti savo ūkį nuo AKM: kiaulių laikymo vietose neturėtų lankytis pašaliniai asmenys, tvartą reikėtų aptverti tvora, kad būtų išvengta kontakto su šernais. Drabužiai, įranga ir transporto priemonės, įvažiuojančios ar išvažiuojančios iš fermų, turi būti valomos ir dezinfekuojamos. Griežtai draudžiama gyvulius šerti virtuvės atliekomis – tai vienas iš pagrindinių šaltinių, per kurį plinta užkratas.

Kretingos VMVT viršininko teigimu, nuo šių metų pradžios Lietuvoje AKM nustatytas 303 vietose 669 šernams, artimiausi mūsų rajonui židiniai – Mažeikių ir Akmenės rajonai – juose AKM nustatytas atitinkamai 18 ir 4 šernų gaišenoms. Šiais metais AKM nustatytas ir Estijoje (22 vietose), Latvijoje (104 vietose), Lenkijoje (249 vietose) ir Ukrainoje (8 vietose).

 

Informacinių technologijų skyrius