Baltų vienybės dienos piliakalnių atmintinais 2017 metais paminėjimas

Etninės kultūros globos taryba, kartu su etnografinių regionų, – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos regioninių tarybų nariais ir etninės kultūros puoselėtojais čia Lietuvoje, Latvijoje ir etninėse žemėse bei kituose Pasaulio kraštuose kviečia drauge paminėti Piliakalnių atmintinus metus ir atšvęsti istorinę Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją kalendorinę Rudens lygiadienio šventę.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais.

Etninės kultūros globos taryba kviečia visuomenę aktyviau pažinti, tausoti ir įsisąmoninti mūsų protėvių paliktos unikalios kultūros Rytų Europoje prasmę, skatinant vietos bendruomenių aktyvesnį dalyvavimą šios kultūros dalies suvokime, pabrėžiant ne tik materialiąją jos pusę (piliakalnis, piliavietė, priešpilis, fortifikaciniai įrenginiai), bet ir dvasinę – per tarmę, kalbą, vietovardžius, dainas, mitologiją, tautosaką, baltišką simboliką. Taryba su partneriais 2017 m. sausio 27 d. iškilmingu renginiu ir prasmingu seminaru „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“ atidarė Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metus Šilalės rajone, Medvėgalyje ir Šiauduvoje. Šio seminaro metu buvo galima išgirsti gražių sektinų vietos bendruomenių, visuomeninių organizacijų, mokyklų pavyzdžių, kaip pasirinkti ir globojami bei prižiūrimi piliakalniai, kur švenčiamos kalendorinės, regioninės, valstybinės šventės. Bet didelė dalis jų yra dar primirštų, nelankomų. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimą prisimintina, kad 1918 m. Lietuvos valstybės signatarai ir kiti kūrėjai XIX–XX amžių sandūroje ant (ir prie) piliakalnių sėmėsi ryžto ir kūrybinių galių būsimam mūsų modernios valstybės rūmui.

Pažymėtina, kad Baltų vienybės dienos paminėjimo pagrindu tapo Saulės mūšio 1236 metų rugsėjo 22 pergalės diena. Tai viena pirmųjų baltų – žemaičių, žemgalių genčių didžiųjų pergalių, kurios metu kunigaikščio Vykinto vedama jungtinė kariuomenė sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemes. 2000-aisiais metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena (latv. Baltu vienibas diena) – ji tapo Lietuvos atmintina diena, o Latvijoje – valstybine Švente. Ši diena tapo gera proga broliškų lietuvių ir latvių tautų draugystei, bendriems renginiams, o šiemet dar ir pilietiška įžanga 2018 metais pasitinkant atkurtų valstybių šimtmečio paminėjimus.

Nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. Žemaitijoje pradėta rengti Baltų vienybės ugnies sąšauka taip Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Ši graži kultūrinė-pilietinė akcija plečiasi. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65-ių Lietuvos ir Latvijos ir kitur piliakalnių ir kalnų, 2016 m. – 80 vietų. Ši kultūrinė akcija išsiplėtė į lietuvių etnines žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė kitas užsienio valstybes kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai, kiti baltiškos kultūros gerbėjai.

2017 m. rugsėjo 22 d. 20–21 valandą vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Siekiant pažymėti istorinės datos svarbą ir. Piliakalnių mėtų reikšmingumą kviečiame prisijungti prie šios „Aukuro“ klubo akcijos (registruotis: http://www.aukuras.lt/sasauka/) Lietuvos savivaldybes, seniūnijas, vietos bendruomenes ir draugijas, vidurinio lavinimo ir aukštųjų mokyklų bendruomenes, Lietuvos šaulių sąjungą, jos teritorinius skyrius, Lietuvos kariuomenę, įstaigas ir organizacijas. Taryba kviečia saugoti, išmintingai tvarkyti, dažniau burtis ant (prie) piliakalnių kasdienybėje ir per šventes, kurios stiprintų bendrystės jausmą su savo bendruomene, istorija ir gamta, ugdytu pilietiškumo ir meilės jausmą Tėvynei Lietuvai.

Taryba ypatingai kviečia Lietuvių Pasaulio bendruomenių, jų Kraštų bendruomenių atstovus ir pavienius atstovus išnaudoti šią Baltų dieną susiėjimui, bendrystei, draugystei lietuviškos-baltiškos tapatybės stiprinimui, kultūros sklaidai toli nuo Lietuvos.

Daugiau informacijos apie tai, kaip pasiruošti ir Švęsti bei dalyvauti Baltų vienybės ugnies sąšaukoje, kur ir kaip galima kurti ugnį, kokios galėtų būti šventės scenarijaus dalys rasite „Aukuro“ klubo svetainėje: (http://www.aukuras.lt/sasauka/).

 

Etninės kultūros globos tarybos informacija