Savanoriškos veiklos modelis savivaldybėje

Dar 2011 m. priimtame LR savanoriškos veiklos įstatyme buvo nurodyta, kad savanoriška veikla – tai savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad 87 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, savanorystė yra gerbtinas užsiėmimas, tačiau tik 46 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje. Dažniausiai minėtos savanoriškos veiklos – aplinkos apsauga ir tvarkymas.

Jaunų žmonių įsitraukimas į savanorišką veiklą sudaro sąlygas ne tik skatinti pilietiškumą, didinti visuomeninį aktyvumą, bet ir įgyti darbinių įgūdžių. Būtent pastaroji patirtis jaunuoliams atveria galimybes darbo rinkoje. Šiuo metu svarstoma, kaip labiau motyvuoti jaunuolius, todėl planuojama, kad 2018 m. stojant į aukštąsias mokyklas už savanorišką veiklą bus skiriama papildomai 0,25 balo.

Kokiu būdu jaunuolis įgytų tokių privalumų? Šiuo metu diskutuojama, kaip įtvirtinti ilgalaikę savanorystę, trunkančią ne mažiau nei 6 mėnesius po 10 val. per savaitę. Ilgalaikis savanoriavimas įgytų rašytinių susitarimų pobūdį – būtų sudaryta sutartis tarp priimančios savanorius organizacijos ir savanorio, numatytos veiklos ir kompetencijos, kurių savanoris turėtų įgyti savanoriškos veiklos metu.

Su savanoriais dirbančių organizacijų Kretingos rajone yra nemažai, tačiau šiuo metu akredituotos yra 5 organizacijos, turinčios teisę priimti savanorius:

  1. Kretingos rajono švietimo centras;
  2. Kretingos rajono kultūros centras;
  3. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija ,,Apskritasis stalas“;
  4. Dienos veiklos centro Salantų padalinys;
  5. Kretingos socialinių paslaugų centras.

Būtent šiose organizacijose pasirengęs kuratorius planuoja kartu su savanoriu veiklas, stebi kompetencijų ugdymą, pagal poreikį organizuoja mokymus, užtikrina savanoriui sąlygas būtinas veiklai atlikti. Visoms akredituotoms ir galinčioms priimti savanorius organizacijoms turėtų padėti savanoriškos veiklos organizatorius, kuris galėtų būti savivaldybės biudžetinė ar nevyriausybinė organizacija (žr. priedą). Vadovaujantis savanoriškos veiklos savivaldybėje modelio projektu, savanoriškoje veikloje galėtų dalyvauti 14–29 metų jaunuoliai. Jaunesni nei 18 metų asmenys dalyvautų savanoriškoje veikloje su vaiko atstovo (tėvų, globėjų) pritarimu.

Manoma, kad savanoriška veikla ne tik skatins jaunuolius tikslingai rinktis veiklas, kurios ateityje lemtų profesinį pasirengimą, bet ir taps viena iš organizacijų veiklos planavimo priemonių, įtraukiančių jaunus žmones į nuoseklias ir sistemingas bei kompetencijų suteikiančias veiklas.