Kultūros paveldas

Kretingos rajonas garsus kultūros paveldo objektų gausa ir įvairove. Šiuo metu žinoma apie 750 kultūrinę vertę turinčių objektų, iš jų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašuose įrašyta 554.

Išsamesnės informacijos galima rasti Kultūros vertybių registre (interneto svetainės adresas http://kvr.kpd.lt/heritage).

 

Archeologinis paveldas

 

Rajone – 95 archeologinės vietos, 18 įspūdingų piliakalnių: Auksūdžio, Dauginčių, Ėgliškių, Imbarės, Kačaičių, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Nagarbos, Nausodžio, Rūdaičių, Sauserių, S. Įpilties (3), Valėnų, Vėlaičių. Ankstyviausi – Imbarės, Kurmaičių, Vėlaičių – yra datuojami I tūkst. prieš Kristų. X–XI a. dalis piliakalnių tapo teritorinių bendruomenių administraciniais centrais. Tokie buvo Ėgliškių (Kretingos), Imbarės, Kartenos, Nagarbos, S. Įpilties piliakalniai. Pilys sunyko XIII a. kovose su kryžiuočiais. Gynybinę paskirtį turėjo Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Kūlių pilale, įtvirtinta Gintarų senovės gyvenvietė (vad. Vyšnių kalnu) XVI–XVII a. peraugo į Senosios Kartenos dvarvietę. Turime Kretingos senojo miesto vietą – XVII–XVIII a. kultūrinį sluoksnį. Rasta 15 senovės žemdirbystės kaimų, datuojamų nuo žalvario amžiaus iki valakų reformos laikų. Laidojimo vietos - pilkapynai ir kapinynai. Rajone – 8 pilkapynai: Baublių, Ėgliškių (2), Kurmaičių (2), Padvarių, Pajuodupių, Žvainių, 40 kapinynų:Ankštakių (2), Auksūdžio (3), Ėgliškių, Genčų (2), Gintarų, Kašučių, Kiauleikių, Kretingos (2), Kurmaičių, Kvecių, Laivių, Lazdininkų, Pryšmančių (2), Rūdaičių, Raguviškių (2), Sauserių, Sūdėnų (2), Tūbausių, Užpelkių. Ankstyviausi yra Benaičių kaime aptikti senojo žalvario amžiaus kapai.

 

 Senosios Įpilties piliakalnis Senieji Gintarai (Vyšnių kalnas) Lazdininkų kapinynas Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Kurmaičių piliakalnis

 

Mitologinis paveldas

 

Minimi senovės kulto, žmonių veiklos objektai (jų sąrašuose – 26), mitologiniai akmenys, pasižymintys dydžiu. Tai Benaičių Kūlių bobelė, Raguviškių Balniaus kūlis, Kartenos Laumės kūlis, S. Įpilties Aukuro, Pelėkių, Skaudalių, Imbarės, Salantų, Pryšmančių, Auksūdžio, Genčų akmenys, N. Įpilties Daubos kūlis. Šaltiniams žmonės priskyrė gydomąją galią. Jų žinoma 4: Eršketyno, S. Įpilties, Alkos, Būdviečių. Mitologiniai kalnai – 6: Alkos, Joskaudų, N. Įpilties, Rūdaičių, Benaičių, Gaudučių. Jie siejami su pagonių kulto vietomis.

 

Erškėtynės koplyčia ir šaltinis Mitologinis Benaičių akmuo (Kulių bobelė) Genčų akmuo (Velnio kūlis) Sudėnų akmuo su dubeniu

 

Istorinis paveldas

 

Tai objektai, susiję su krašto istorine raida, įvykiais, visuomenės gyvenimu, žymiomis asmenybėmis, jų atminimu. Laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų ir žymių žmonių kapai. Senųjų kapinių žinoma 136. Didesni kaimai – Kurmaičiai, Tinteliai, Tuzai, Vaineikiai, Žutautai – turėjo netgi po 2-3 kapines, XXa. karus primena karių kapinės. Tai Žadeikių I-ajame pasauliniame kare, Kartenos, Kretingos ir Salantų – II-ajame pasauliniame kare kritusių karių laidojimo vietos. Kovas už laisvę primena savanorių kapas Kretingos sen. kapinėse, pokario rezistentų palaidojimo vietos (Darbėnai, Kartena, Kretinga, Pesčiai, Žvainiai).

Gargždelės kapinėse ilsisi Oginskių orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1864–1927), akmens meistrai Kazimieras (1905–1989) ir Vilius (1952–1992) Orvidai, liaudies meistras Petras Kalenda (1904–1986), Salantų bažnyčios šventoriuje – visuomenės ir bažnyčios veikėjai prelatai Pranas Urbonavičius (1868–1941), Antanas Simaitis (1887–1959). Grūšlaukės kapinėse palaidoti liaudies meistrai Antanas Klanius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945), skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), Jokūbave – dailininkė Nijolė Dariūtė-Maštarienė (1925–1990), Kretingoje – bernardinų provincijolas Henrikas Skačkovskis (†1848), botanikas-kunigas Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), 1831 m. sukilimo dalyvis Ignotas Šalkauskis (1801–1870), bernardinų provincijolas Domininkas Šukevičius (1800–1876), literatas Feliksas Janušis (1867–1920), kunigas Jeronimas Pečkaitis (1885–1925), Marija Nagevičienė (1847–1927), provizorius Vladas Grudzinskas (1868–1936), pranciškonų provincijolas Pranciškus Bizauskas (1861–1937), kultūros veikėjas-generolas Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954), inžinierius-kraštotyrininkas Ignas Jablonskis (1911–1991), evangelikų kunigas Ansas Baltris (1884–1954). Įvykių vietų sąraše yra žydų tautybės žmonių žudynių vietos Darbėnuose, Joskaudų miške, Kretingoje, Kvecių miške, Žvainiuose. Atmintinos vietos - istorinius įvykius, asmenybes menantys statiniai. Tai rašytojo-vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimtinės sodyba Nasrėnuose, akademiko Adolfo Jucio (1902–1972) - Klausgalvų-Medsėdžiuose, Kretingoje, Kęstučio g. 14, 1910 m. statytas namas, kuriame gyveno literatas-kultūros veikėjas Feliksas Janušis, rašytoja Liūnė Janušytė, 1930m. statyta Kretingos miškų urėdijos sodyba, kur gyveno ir dirbo miškininkas, Kretingos urėdas Marijonas Daujotas.

Atstatyti 1918 m. Nepriklausomybės paminklai Darbėnuose, Kretingoje, Salantuose, Atgimimo laikmečio paminklai: Lietuvių tautos kančioms 1941–1952 m. atminti Kretingoje (1988 m.); Salantuose (1989 m.); prezidento Aleksandro Stulginskio (1885–1969) Jokūbave (1991m.); vienuolio Jurgio Pabrėžos Kretingoje (1993 m.); vienuolio saleziečio Petro Perkumo (1917–1937) Darbėnuose (1997 m.).

Kūrybinės veiklos vieta – Viliaus Orvido (1952–1992) gimtinė-sodyba Gargždelės k.(joje – tėvo Kazimiero Orvido, paties Viliaus ir kitų menininkų sukurti darbai); liaudies meistro Petro Kalendos sodyba Salantuose.

 

Salantų neprilkausomybės paminklas Laumalių kaimo kapinės Laukžemės žydų kapinės Paminklas Prezidentui A. Stulginskiui

 

Architektūrinis paveldas

 

Statiniai, kompleksai, ansambliai, urbanistiniai objektai, turintys architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Jų – per 70. Gamybiniai-ūkiniai pastatai: Kretingos kalvė (XIX a. I pusė), Lazdininkų vėjo malūnas (XX a. pr.), Kretingos (1771 m.) ir Darbėnų (1820 m.) vandens malūnai. Visuomeniniai: Kartenos smuklė (XVIII a.pab.), Darbėnų parapijos namai (1908 m.), Kretingos bankas (1938 m.). Inžineriniai: Bajorų (1892 m.), Kūlupėnų (1932 m.) geležinkelio tiltai, Bajorų viadukas (1892 m.) kt. statiniai. Dvarų ir palivarkų sodybų išliko 17. Seniausi statiniai, datuojami XVIIIa., išliko Kretingos dvaro sodyboje. Ją sudaro 25 statinių kompleksas ir parkas. Sakralinių statinių ir jų kompleksų yra 21. Seniausias – Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis (1605–1617 m.). Jis turi gotikos, renesanso ir baroko bruožų. Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia pastatyta vėliausiai – 1942 m.; neogotikinė Salantų bažnyčia – 1911 m. (archit. K.E.Strandmanas); Darbėnų bažnyčia, statyta 1842m., turi romantizmo architektūrai būdingų formų; Laukžemės bažnyčia (1850 m.) – eklektikos stiliaus; Kalnalio bažnyčia (1883 m.) – kryžminė; Kartenos bažnyčia (1873 m.) – vienintelis Žemaitijoje bebokštis barokinis sakralinis statinys; Budrių (1903 m.) ir Mikoliškių (1911 m.) bažnyčios – medinės neogotikos paminklai. Įspūdingas Kretingos evangelikų liuretonų bažnyčios kompleksas (1889–1898 m.). Norisi paminėti Darbėnų, Gargždelės, Grūšlaukės, Kartenos, Kretingos (Šv. Jurgio, Tiškevičių, stačiatikių), N. Įpilties, Tintelių, Žvainių koplyčias, bei Abakų ir Kretingos Lurdo grotas. Kaimo architektūros objektai: Akmenalių, Barzdžių, Benaičių, Erlėnų, Jakštaičių, Joskaudų, Juodupėnų, Klausgalvų, Kiaupiškės, Kūlupėnų, Lazdininkų, Nasrėnų. S. Įpilties, Smeltės kaimuose XVIII a. pab.–XX a. pr. statyti namai, svirnai, tvartai, kluonai. Urbanistinės vietovės – tai Darbėnų, Kretingos, Salantų centrinės dalys ir Jakštaičių kaimas. Jose atsispindi miestelių, gyvenviečių planų struktūros plėtotė nuo XVII a. iki šių laikų.

 

Kretingos senųjų kapinių vartai ir koplyčia Salantų bažnyčia Bajorų geležinkelio tiltas ir viadukas Tūbausių bažnyčia
Žvainių Gaidžio koplyčia Kretingos Lurdas

 

Dailės paveldas

 

Priskaičiuojama apie 350 objektų. Monumentaliosios dailės kūrinių yra 10. Ryškiausi – triptikas „Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“, „Rytas“, „Žvejai“ – AB DNB banko Kretingos skyriuje; sienų tapyba Grūšlaukės koplyčioje (1749 m.); Laukžemės bažnyčios vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Jonas Evangelistas“ (1903 m.); Žvainių koplyčios kompozicija „Ave Marija“, aut. V. Orvidas (1990 m.). Vertingą monumentaliosios dailės dalį sudaro antkapiniai paminklai, sukurti nežinomų XIX–XX a.pr. akmens meistrų ir puošiantys Kretingos, Lakžemės, Grūšlaukės, Kartenos, Budrių, Mikoliškių, Gargždelės ir Darbėnų kapines. Molbertinės tapybos yra 15 kūrinių: XVIII a. pab.– XIXa. pr. paveikslai, esantys Laukžemės, Kartenos, Kretingos, Darbėnų, Salantų bažnyčiose. Kamerinės, smulkiosios skulptūros – 15 darbų. Tai įvairūs religiniai personažai, puošiantys bažnyčias, koplyčias, XVII–XX a. pr. altoriai, sakyklos, vargonų prospektai, durys, klauptai. Reikšmingiausi kūriniai – Kretingos bažnyčios XVII a. vienuolių choro stalės ir metalo XVII–XVIII a. didikų Chodkevičių šeimos karstai, Kalnalio ir Kartenos bažnyčių dekoratyviniai kryžiai. Vertingi Darbėnų relikvijorius (1759 m.) ir Kartenos bažnyčių kryželis-relikvijorius (1715 m.). Skambus, skoningai dekoruotas Laukžemės bažnyčios varpas (1740 m), vertingas paveikslas „Marija Škaplierinė“ (1729 m.), brangi Mikoliškių bažnyčios sidabrinė XVII–XIX.a taurė. Smulkosios architektūros esama daugiau kaip 210 objektų. Tai XIX–XX a. statytos koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, kalvių gaminti metalo kryžiai ir kiti darbai. Kryžiai yra neatsiejama Kretingos rajono kraštovaizdžio dalis. Grakštūs yra kryžiai su 2 kryžmomis. Jie aukšti, papuošti kiauraraščiais ornamentais. Buvo statomi XIX–XX a. ir vadinami Karavyko arba Benediktiniais kryžiai. Gausiai ažūriniais ornamentais puošti metaliniai Anužių, Dauginčių, Kartenos, Kūlupėnų, Lubių, Martynaičių, Šatilgalio kaimų kaltiniai kryžiai. Dauguma jų pastatyta 1901 metais – krikščionybės jubiliejaus proga.

 

Paminklas Jurgiui Pabrėžai (Kretinga) Kretingos Evangelikų-liuteronų bažnyčios vargonai Orvidų sodyba Tintelių kaimo kapinių koplyčia
Genčų kaimo koplytėlė Kūlsodžio koplytstulpis Abakų koplyčia ir Lurdo grota Šv. Barboros koplyčia Gargždelės kapinėse