Darbėnų seniūnijos istorija

Darbėnų herbas (1991 m.)Vietovei vardą davė Šventosios intakas Darba. Pirmąkart Darbėnų kaimas ir dvaras paminėti 1591 m. XVI-XVIII a. priklausė Palangos seniūnijai. 1620 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1701 m. Darbėnai gavo privilegiją ruošti savaitinius turgus ir 5 prekymečius, XVIII a. viduryje tapo miesteliu. Jame 1739 m. buvo 20, 1795 m. – 77 sodybos. 1754-1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnų Mirbachų savivalei. 1792 m. S. Gineičio vadovaujami valstiečiai sukilo prieš seniūną, Vilniaus vyskupą I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet rusų kariuomenės buvo išvaikyti.

XIX a. Darbėnų dvarą valdė generolas K. Niesiolovskis, nuo 1824 m. – grafai Tiškevičiai. 1816 m. miestelyje ir kaime buvo 108 sodybos. 1831 m. Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės pajėgos, kovojusios dėl Palangos. Mūšių metu miestelis sudegė. 1833 m. jame gyveno 431 žmogus, stovėjo 61 sodyba, 2 krautuvės, 8 karčemos ir užeigos. 1838-1842 m. pastatyta mūrinė bažnyčia (archit. F. Gasbenas; 1886, 1936 m. rekonstruota). 1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 sodybos.

Darbėnų turgaus aikštė apie 1930 m. M. Daujoto nuotr. (Kretingos muziejaus fondai)Nuo 1861 m. Darbėnai buvo valsčiaus centras. 1861-1863 m. darbėniškiai priešinosi valdžios ir dvarininkų savivalei. Už tai 1864 m. į Tomsko guberniją ištremti klebonas J. Valašinskas, valstiečiai K. Savickis, A. Zobernis, J. Ruibys su šeimomis. XIX a. veikė parapinė lietuviška mokykla (1864 m. uždaryta), 1855 m. atidaryta (1865 m. reorganizuota) rusiška valdinė pradinė mokykla. Spaudos draudimo metais kunigas M. Šiuipys organizavo knygnešių veiklą. Lietuvišką spaudą platino kalvis J. Petrulis, kurį valdžia 1899 m. įkalino.

A. Norkaitės bakalėjos prekių parduotuvė1897 m. miestelyje gyveno 2059 žmonės. 1909 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, išlaikęs prieglaudą. 1915 m. nutiestas Kretingos-Skuodo geležinkelis. 1923 m. buvo 156 sodybos ir 1018 gyventojų. Lietuvos žemės reformos metu panaikintas ir išparceliuotas dvaras. Jo sodyboje įkurta pradinė mokykla. Žemės išdalintos Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, kumečiams, bežemiams valstiečiams ir 1927 m. pavadintos Juzumų kaimu.
Tarpukariu Darbėnuose veikė valsčiaus administracija, paštas, telefonas ir telegrafas, girininkija, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, vaistinė, katalikų bažnyčia, sinagoga, katalikų, evangelikų liuteronų ir žydų kapinės, geležinkelio stotis, vandens malūnas, lentpjūvė, pieninė, per 30 krautuvių. 1922-1930 m. Darbėnai buvo Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos centras. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas. 1931 m. iš Klaipėdos pradėjo kursuoti maršrutinis keleivinis autobusas. 1939-1940 m. nutiestas Darbėnų-Šventosios geležinkelis (po karo nuardytas). 1936 m. miestelyje gyveno 1921 žmogus.

1930 m. gegužės 5 d. atidengtas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas (Kretingos muziejaus fondai)1941-1952 m. į Sibirą ištremta 19 šeimų. 1941 m. išžudyta žydų bendruomenė (per 540 žmonių). 1944-1952 m. netoli Darbėnų esančiuose Vaineikių miškuose veikė Kretingos apskrities partizanų rinktinės „Kardas“ štabas. 1948 m. Darbėnai tapo „Tarybinio pirmūno“ (vėliau – Darbėnų) kolūkio centrine gyvenviete. Nuo XIX a. miestelis buvo seniūnijos (1940-1941, 1944-1995 m. apylinkės) administracinis centras. 1945 m. atidaryta progimnazija, biblioteka, 1950 m. – vidurinė mokykla, 1953 m. – ligoninė, 1958 m. – kultūros namai, 1962 m. – skaldos gamybos įmonė. 1959 m. gyveno 1084, 1970 m. – 1183, 1979 m. – 1427, 1985 m. – 1395, 1999 m. – 1562, 2001 m. – 1598 žmonės.