Vietovei vardą davė Šventosios intakas Darba. Pirmąkart Darbėnų kaimas ir dvaras paminėti 1591 m. XVI-XVIII a. priklausė Palangos seniūnijai. 1620 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1701 m. Darbėnai gavo privilegiją ruošti savaitinius turgus ir 5 prekymečius, XVIII a. viduryje tapo miesteliu. Jame 1739 m. buvo 20, 1795 m. – 77 sodybos. 1754-1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnų Mirbachų savivalei. 1792 m. S. Gineičio vadovaujami valstiečiai sukilo prieš seniūną, Vilniaus vyskupą I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet rusų kariuomenės buvo išvaikyti.

XIX a. Darbėnų dvarą valdė generolas K. Niesiolovskis, nuo 1824 m. – grafai Tiškevičiai. 1816 m. miestelyje ir kaime buvo 108 sodybos. 1831 m. Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės pajėgos, kovojusios dėl Palangos. Mūšių metu miestelis sudegė. 1833 m. jame gyveno 431 žmogus, stovėjo 61 sodyba, 2 krautuvės, 8 karčemos ir užeigos. 1838-1842 m. pastatyta mūrinė bažnyčia (archit. F. Gasbenas; 1886, 1936 m. rekonstruota). 1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 sodybos.  Išsamiau »