Adresas: Mokyklos g. 5, Kūlupėnų k., LT-97331 Kretingos r.

Bendras Kūlupėnų seniūnijos plotas - 83 km2. Seniūnijoje yra 15 kaimų: Asteikiai, Aukštkalviai, Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų-Medsėdžiai, Kūlupėnai, Kūlsodis, Nasrėnai, Prystovai, Pipirai, Sauseriai, Stropeliai, Šatilgalis, Šalynas, Tinteliai.

Dalis seniūnijos įeina į Salantų regioninio parko teritoriją. Per seniūnijos teritoriją teka upės Minija, Salantas, Blendžiava, upeliukai Kūlupis, Mišupė, Vargutis, Šukupis.

Stambiausia Kūlupėnų seniūnijos gyvenvietė - Kūlupėnai (1325 gyventojai), kurios didžioji dalis išsidėsčiusi tarp Minijos upės ir Kūlupėnų geležinkelio stoties. Kaimo sodybos plačiai išsisklaidžiusios vienkiemiais prie Kūlupėnų-Darbėnų kelio tarp Kūlupėnų miškų.

Kaimo šiauriniu pakraščiu link Salanto teka Kūlupis, kuris, be abejonės, davė vardą ir kaimui. Upelis taip buvo pavadintas todėl, kad jame seniau buvo daug akmenų (žemaitiškai: kūlių), kurių po melioracijos liko nedaug.

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Kūlupėnų vardas žinomas nuo 1566 metų. Tais metais buvo sudarytas pirmasis valakais išmatuoto kaimo inventorius, o tai pakartota 1585 ir 1593 metais. Pagal administracinį - teritorinį to meto suskirstymą Kūlupėnai priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. Kaimas turėjo 20 valakų (apie 440 hektarų) ariamos žemės, kurią žemdirbiai nuomavo iš Platelių dvaro. Be to, bendrai naudotis visam kaimui buvo skirta keletas valakų ganyklų, šienaujamų pievų ir miškų.

Kūlupėnų kaime yra: Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų filialas, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, Kartenos PSPC Kūlupėnų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kūlupėnų filialas, paštas, 4 parduotuvės, Kūlupėnų maldos namai, ŽŪB „Statyba“, R. Pociaus autoservisas, nuotėkų valymo stotis, Kūlupėnų geležinkelio stotis, autobusų stotelė, 2006 m. pradėta statyti bažnyčia.

2002 m. įkurtas moterų klubas „Emocijos“, 2003 m. - bendruomenės centras „Kūlupėnai“, veikia sporto klubas.

Kūlupėnuose 1969 metais gimė krepšininkas, Olimpinių žaidynių ir Europos čempionatų prizininkas Gintaras Einikis, šiuo metu čia gyvena tautodailininkai, medžio drožėjai Antanas Lubys ir Liudas Šopauskas. Prie Kretingos kelio stovi Aukštkalvių dvarelis. Tarpukariu (1904 m.) jame ūkininkavo poetas ir pedagogas Juozas Butkus (Butkų Juzė).

Palei kelią Kretinga-Salantai yra nedidelė, bet garsi Kūlupėnų seniūnijos gyvenvietė - Nasrėnai (120 gyventojų). Šio kaimo rytiniu pakraščiu teka Salantas (Minijos intakas), vakariniu - Kūlupis (Salanto intakas). Gyvenvietė priklauso Salantų regioniniam parkui. Vaikai grįžti į tėvų namus neskuba, tad kaime dauguma - pensininkai. Gyvenvietėje yra paminklas žemaičių vysk. M. Valančiui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), vysk. Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, 2001 m. vyskupo garbei pasodintas ąžuolynas, 2003 atidarytas Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys.

Atokiai nuo pagrindinių kelių, mūsų rajono rytiniame pakraštyje, plyti Prystovų kaimo žemės. Tai senas, XVI mažiuje valakų reformos metu susiformavęs kaimas. Manoma, kad jo vardas kilo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno - pristovo pavadinimo. Tiesa, išvertus iš lenkų kalbos, kaimo vardas reiškia sustojimų vietą. Apie netolimą Prystovų praeitį byloja kaimo žemėse išsibarstę mitologiniai akmenys, mažosios architektūros paminklai, kapinaitės. Sauserių kaime yra Sauserių piliakalnis, geležinkelio tiltas, pastatytas 1932 m.

Svarbiausi ateities projektai: sutvarkyti seniūnijos centrinės gyvenvietės aikštes ir šaligatvius, įrengti daugiafunkcinį vaikų darželį (iki 2011 m.).

Informacija

Darbo laikas:

I-IV 8:00 – 17:00

V 8:00 – 15:45

Pietų pertrauka 12:00– 12:45

2010-05-07

Kūlupėnų seniūnijos istorija

Kūlupėnai - Kaimui vardą davė Salanto intakas Kūlupis (žemaitiškai kūlis – akmuo). Pirmąkart Kūlupėnai paminėti 1566 m. Platelių dvaro inventoriuje. XVI-XVII a. kaime gyveno apie 20, o 1738 m. – 11 valstiečių šeimų.

Nuo XVIII a. kaimas priklausė Kartenos valsčiui ir dvarui, su kitapus esančiais Sakuočiais sudarė Kūlupėnų seniūniją. Kūlupėniškiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Mūšyje su rusais Žarėnuose netoli Telšių krito valstietis A. Zubė. Sukilimo metu prieš grafą Šuazelį sukilo kumečiai T. Jankauskis, J. ir P. Viskantai, A. Kniukšta, P. Jonušas, M. Paulauskas, K. Želvys, J. Balsys ir ūkininkas B. Daukantas, o už dalyvavimą sukilime į rusų nelaisvę buvo paimti D. Bernotas, J. Jazdauskis, M. Pocius, J. Rupertas ir J. Šverys. 1846 m. Kūlupėnų kaime buvo 31, o jo žemėse išaugusiame Sausgalvių užusienyje – 3 sodybos. 1849 m. grafo F. Pliaterio Kartenos dvarui priklausė 154 baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius dvarui mokėjo 127 valstiečiai. 1900–1913 m. gyventojų skaičius ūgtelėjo nuo 423 iki 444 žmonių. 1904 m. buvo atidaryta rusiška pradinė mokykla. 1923 m. buvo 75 sodybos ir 514 gyventojų.  Išsamiau »

2009-12-22

Kūlupėnų seniūnijos seniūnaičiai

Seniūnaitis	Seniūnaitija
Rima Galuškinienė	I-oji Kūlupėnų
Jūratė Mačernienė	II-oji Kūlupėnų
Jonas Maskvytis	III-oji Kūlupėnų
Petras Kazlauskas	Nasrėnų